VAIZDAI

Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1957 m. perkasa 1

PAVADINIMAS: Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1957 m. perkasa 1

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYVENAMOSIOS VIETOS | sudedamosios dalys | namo dalys | KROSNIS Nuotraukos kairėje matosi krosnių liekanos.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | konstrukcijų elementai | KONTRAFORSAS Nuotraukos dešinėje matosi šv. Barboros bažnyčios kontraforso liekanos.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYVENAMOSIOS VIETOS | sudedamosios dalys | namo dalys | GRINDYS Nuotraukos centre bei kairėje matosi prie atraminės sienos stovėjusio pastato plytomis klotų grindų liekanos.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | konstrukcijų elementai | SIENA Nuotraukos viršutinėje dalyje matosi Pilies kalno atraminė siena.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYVENAMOSIOS VIETOS | sudedamosios dalys | sodybos dalys | SODYBOS AKMENŲ KONSTRUKCIJA Nuotraukos apačioje matosi prie arsenalo (kareivinių) buvusio akmenų grindinio liekanos.

ORIGINALI ANTRAŠTĖ: Krosnių liekanos iš ŠR

RŪŠIS: SKAIDRŪS VAIZDAI | NEGATYVAI

FIKSUOTOJAS: Pranas Kulikauskas

FIKSAVIMO METAI: 1957

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika Vilniaus Žemutinės pilies teritorija (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčia), Pilies kalno šiaurinė papėdė.

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

ARCHYVINIS ŠALTINIS:
LIIR (Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas) | Fototeka (Archeologijos), Nr. ng. 6354

DUOMENŲ RINKINYS ARUODUOSE: Vilniaus Žemutinės pilies 1957 m. archeologinių tyrimų duomenys [LIIR F.1–65]

SUSIJĘ ASMENYS: Adolfas Tautavičius 1957 m. Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios), Pilies kalno šiaurinės papėdės archeologinių tyrimų vadovas.

PASTABOS: Archeologinių tyrimų ataskaitoje (LIIR F.1–65, p. 3–4) neįvardintas tirtos perkasos numeris, todėl jai suteikiamas numeris 1.

©: Kolekcija: Lietuvos istorijos institutas

Atgal