VIETOVĖS

VIETOS VARDAS: Pasvalys

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Pasvalys r. sav.
Pasvalys ist. vls.

VARIANTAI:
Pasvalio mt. (1923) Leidinio aprašas P. 43

ČIA GIMĖ:
Braziūnas, Vladas

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Pasaka AT 702 B* Juoda Jučiūla ir vilkas
Vilkas nusineša į mišką mergaitę Jučiūlą ir kai ji užauga, ją veda. Kai Jučiūla grįžta aplankyti senelių, jie iškasa po slenksčiu duobę ir vilkas įvirsta į ją.
2006 redaguota versija

Pasaka AT 810A [Velnias už skriaudą tarnauja vargšui]
Vargšas žmogus pastatė ant upės venterius. Kai jis, apsivilkęs baltais kailiniais, nuėjo juos kratyti, velnias pajudino jo koją ir šis įkrito į vandenį. Velnias pasisakė Liucipieriui, o šis liepė eiti tris metus tarnauti vargšui. Žmogus davė bernui sumalti gorčių miežių. Šis primalė pilnas girnas miltų. Vargšas ėjo arti su kumele, o bernui davė kumeliuką. Žmogus aparė vieną vagą, o bernas - visą biržę. Tai pamatęs ponas panoro mainyti kumeliuką į tris arklius. Bernas paprašė pridėti dar tris šimtus. Kai šis sutiko, tarnas pasakė ponui sėsti į karietą ir užsikišti ausis. Pakilo audra, ponas nusileido kitoje karalystėje.
[Velnias už skriaudą tarnauja vargšui]

Pasaka AT 325 [Burtininko mokinys]
Velnias priėmė berną tarnauti - vartyti knygas. Bernas perskaitė tas knygas ir išmoko pasiversti gyvuliais ir paukščiais. Grįžęs pas tėvą, bernas pasivertė kiaule, kurią tėvas brangiai pardavė. Tada bernas pasivertė arkliu ir prisakė tėvui, kad neparduotų jo su kamanomis. Ponas - velnias nupirko arklį su kamanomis. Jis nuvedė arklį pas kalvį ir liepė nukalti arklio ilgumo ietį - norėjo nudurti jį. Ponui nuėjus, kalvio vaikai nuėmė arkliui kamanas. Arklys pasivertė kiškiu ir pradėjo bėgti, ponas pasivertė šuniu ir pradėjo vytis. Tada bernas pasivertė karveliu, ponas - vanagu. Šiam skrendant per dvarą, iškrito žiedas, kuri rado dvaro pana. Kai ji numetė žiedą žemėn, pribyrėjo krūva avižų. Vanagas sulesė visą krūvą, o karvelis sulesė vieną grūdą ir nugalėjo vanagą: davė vanagui per kaktą.
[Burtininko mokinys]

Pasakos AT 1045 [Kerdžius žada ežerą raukti] ir AT 592 [Šokis per prievartą]
Kerdžius ganė gyvulius ir pynė vyžas. Velnias paklausė, ką jis daro. Kerdžius atsakė, kad daro tinklą, kuriuo iš pelkės gaudys velnius. Velnias prašė to nedaryti ir pažadėjo atnešti viską, ko tik kerdžiui reikės. Žmogus pasakė, kad atneštų muzikos instrumentą, kuriuo užgrojus, nors ir nenorint, pradės šokti. Velnias atnešė. Kerdžius užgrojo, pradėjo šokti karvės, paskui pradėjo šokti ir tarnaitė. Ši apie kerdžiaus muziką pasakė ponui. Jis nuėjo pažiūrėti ir taip pat turėjo šokti. Parėjus namo, ponas sumokėjo kerdžiui algą ir išvarė jį. Kerdžius sutiko žydą, važiuojantį su puodais. Jis pradėjo groti, žydas ir arkliai pradėjo šokti - sudužo puodai. Kad nustotų groti, kerdžius pareikalavo pusę rublio. Iš kito žydo, kuris šokdamas apsitaškė vežama smala, kerdžius taip pat paėmė pusę rublio. Žydai padavė kerdžių į teismą. Teisėjas liepė kerdžiui pagroti, visi pradėjo šokti. Teisėjas supyko ir išvarė jį.
[Kerdžius žada ežerą raukti] ir [Šokis per prievartą]

BsTB 12 124-13 Liaudies medicina [Placentos atskyrimas]
Kad greičiau atsiskirtų placenta, reikia vilnoniu siūlu perrišti kūdikio bambos virkštelę.
Liaudies medicina, tekstas redaguotas 2004

BsTB 12 124-14 Liaudies medicina [Gydymas nuo lisnikų (askaridžių)]
Norint išnaikinti lisnikus (ascaris lumbricoides) reikia suvalgyti sutrintus, ką tik iš paties išėjusius lisnikus (ascaris lumbricoides). Kavaliauckienė taip gydė savo vaiką.
Liaudies medicina, tekstas redaguotas 2004

BsTB 2 198-90 Pasaka AT 300 – Apie vaizbūno sūnų ir smaką
Turtingas pirklys (vaizbūnas) turėjo sūnų. Mirdama motina sūnui nieko nepaliko. Kai sūnus, nuėjęs ant motinos kapo, pradėjo verkti, ji pasakė jam palikusi rykštelę, su kuria pašmikštavus, jis viską gausiąs. Tačiau motina sūnui liepė nekalbėti septynis metus. Kartą jis, eidamas per miestą, sutiko važiuojant karalių ir jam nedavė kelio, tik sušvilpė ir stovėjo toliau. Karalius jį pasodino į kalėjimą. Tas karalius turėjo tris dukteris, kurios pirklio sūnui paeiliui nešdavo valgyti. Kartą karalius visas dukteris turėjo atiduoti slibinui (smakui) praryti. Vyresnioji duktė atnešė kaliniui pusryčius ir pradėjo verkti, kad daugiau nepasimatysią. Po pietų pirklio sūnus sušmikštavo su rykščiuke – atsidarė durys, atsirado arklys, kardas ir gražūs drabužiai. Jis nujojo prie jūrių. Žiūri – slibino tarnai mėto akmenines skiedras ir sako, kad jo tėvo dvaras degantis. Vaikinas jų nepaklausė ir penkiagalviui slibinui nukapojo galvas. Karalaitė jį pakvietė pietų, bet tas atsakė, kad pas jos tėvą valgęs ir gėręs „už tris plėtis mati prajop“. Karalius, paėmęs knygą, pradėjo ieškoti, bet tokios pavardės ir vardo nerado. Kitą dieną antroji karalaitė kaliniui atnešė pietus ir, verkdama, atsisveikino. Pirklio sūnus vėl pamojavo rykštele ir, nujojęs prie jūrių, nukapojo galvas slibinui su aštuoniomis galvomis. Karalaitė jį pakvietė pietų, bet tas vėl pasakė „už tris plėtis mati prajop“. Kai pirklio sūnus nujojo išgelbėti trečiosios karalaitės, kirsdamas paskutinę galvą dvylikagalviui slibinui, įsikirto sau ranką. Karalaitė jam užmovė žiedą ir šilkine nosine surišo ranką. Pakviestas pietų, pirklio sūnus vėl pasakė „už tris plėtis mati prajop“. Karalius, knygas vartydamas, rado tokius žodžius ir nuėjo pas pirklio sūnų. Tas prie savęs turėjo kardą, kamanas, ant rankos žiedą ir šilkinę skarelę. Karalius jam pažadėjo atiduoti dukterį. Vaikinas pas karalių atsivežė tėvą ir vedė karalaitę.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 201-91 Sakmė – Apie bobutę ir aitvarą
Bobutė turėjo aitvarus, kurie jai nešdavo pinigus ir javus. Bobutė už tai jiems išvirdavo košės ir padėdavo tarp statinių. Kartą tarnas pasislėpė ir pamatė, kad du aitvarai iš dubenėlių ėda. Kitą dieną jis išvalgė aitvarams skirtą košę, o į dubenėlius pridergė. Atėję aitvarai dubenėlius pauostė ir pasakė: „Prinkė kakė, mižė kakė”. Kitą dieną vėl tas pats. Trečią dieną aitvarai atėjo pas bobutę ir pasakė neėdę negalintys jai tarnauti. Po to jie išėjo ir bobutė liko be aitvarų.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 202-92 Sakmė – Apie senelį, kurs pinigus kavojo
Turtingas senelis turėjo devynis sūnus ir daug pinigų, kurių sūnums nedavė. Prieš mirtį (smertį) jis jaujoje iškasė duobę, sudėjo pinigus ir pasakė, kad tų pinigų niekas neiškas, kol nepadės dvylikos galvų. Po krosnimi palindęs sūnus viską matė ir paklausė, ar bet kokių? Senis atsakė, kad taip, bet kokių. Tėvui išėjus, sūnus dvylikai vištų jaujoje nukirto galvas ir išsiėmė pinigus.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 202-93 Sakmė – Kaip ūkininkas pinigus kavojo
Turtingas ūkininkas prieš mirtį išvarė visus į bažnyčią. Bernas pasislėpė daržinėje ir žiūrėjo per plyšį. Senis atėjo į daržą, iškasė duobę, sudėjo pinigus, užkasė ir pasakė, kad tas, kuris su dviem ožiais arsiąs, tuos pinigus paimsiąs. Kai senis numirė, bernas arė su ožiais ir rado pinigus.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal