VIETOVĖS

VIETOS VARDAS: Kernavė

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Kernavė sen.

ČIA SUKURTI VAIZDAI:
Kernavės bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinynas bei geležies amžiaus gyvenvietė
Kernavės „Žemutinio“ miesto vieta
Kernavės (Širvintų r.) piliakalniai, vad. Aukuro ir Lizdeikos kalnais
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnis, vad. Lizdeikos kalnu
Pasakotojas Leonas Barsukas iš Kernavės
Kernavės „Viršutinio miesto” tvoros fragmentas
Kernavės „Viršutinio miesto” šulinys
Kernavės miestelis (Širvintų r.)
Verandos puošyba (Kernavė, Širvintų r.)
Ūkinio pastato liekanos Kernavės Žemutiniame mieste (Širvintų r.)
Kernavės piliakalniai (Širvintų r.)
Kernavės piliakalniai (Širvintų r.)
Kernavėlės Gojaus miškas (Širvintų–Vilniaus r.)
Kriveikiškio piliakalnis (Širvintų r.)
Kernavės piliakalnio, vad. Pilies kalnu, šlaitas
Lobis Kernavės piliakalnyje, vad. Pilies kalnu
Kernavės piliakalnis, vad. Aukuro kalnu
Kernavės piliakalnis, vad. Mindaugo Sostu
Neris ties Kernave (Širvintų r.)
Kernavės piliakalniai (Širvintų r.)
Kernavės piliakalnis (Širvintų r.) 1947 m. Kernavės mstl. priklausė Trakų r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnis, vad. Aukuro Kalnu 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnis, vad. Aukuro Kalnu 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Mindaugo Sosto, šlaitas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnio, vad. Pilies Kalnu, pylimas 1954 m. Kernavės m. priklausė Vilniaus r.
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnis, vad. Lizdeikos kalnu
Kernavės (Širvintų r.) piliakalnis, vad. Aukuro Kalnu
Kernavės piliakalniai (Širvintų r.)

ČIA PADARYTI GARSO ĮRAŠAI:
Padavimas apie Kernavės piliakalnius (Širvintų r.)
Padavimas apie Kernavės Pilies kln. piliakalnį
Padavimas apie Kernavės Lizdeikos kln. piliakalnį (Širvintų r.)
Padavimas apie Kernavės piliakalnį (Širvintų r.)
Padavimas apie Mitkiškių pėduotą akmenį (Širvintų r.)

SUSIJĘ VAIZDAI:
Radiniai iš Kernavės „Žemutinio miesto”
Monetos su keturkojais žvėrimis ir Gediminaičių stulpais Moneta 1 rasta Kernavėje.
Vėrinys iš Kernavės bažnyčios kapinyno (Širvintų r.) kapo 113
Kalavijo dalys iš Kernavės „Viršutinio miesto”
Kernavės „Žemutinio“ miesto vieta Vaizdas į Kernavės senojo miesto vietą.
Kriveikiškio piliakalnis (Širvintų r.) Kriveikiškio piliakalnis priklauso Kernavės archeologijos paminklų kompleksui.
Kernavės (Kriveikiškio) kapinyno (Širvintų r.) kapo 21 įkapės
Daubulių ąžuolo I vieta (Dūkštų sen., Vilniaus r.) [VIDEO]
Kernavės archeologijos paminklų kompleksas
Kernavės apylinkės
Kernavė 13-14 a. (rekonstrukcinis piešinys)
Kernavės archeologijos paminklų kompleksas
Tyrinėtas Kernavės (Kriveikiškio) kapinyno (Širvintų r.) plotas
Kunigaikščio Aleksandro Vyganto herbinis antspaudas Kernavės valdovo antspaudas.
Kernavės piliakalniai (Širvintų r.)

SUSIJĘ OBJEKTAI:
Kernavės pilkapiai
Rytų Lietuvos pilkapių kultūros pilkapių grupė. 1981 ir 1983 m. ištirti 5 pilkapiai, rasta degintinių žmonių, griautinių žirgų bei simbolinių kapų, datuojamų 9–12 a.

Kernavės piliakalnis I, vadinamas Aukuro kalnu, arba Barščių, Šventu kalnu
Pagrindinė Kernavės pilis ir 13–14 a. kunigaikščio dvaro vieta.

Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo Sostu
13–14 a. pagrindinės Kernavės pilies šiaurinis priešpilis. Kernavėje plačiausiai tyrinėtas piliakalnis.

Kernavės piliakalnis III, vadinamas Lizdeikos kalnu, arba Smailiakalniu
13–14 a. Kernavės pilies rytinis priešpilis. Netyrinėtas.

Kernavės piliakalnis IV, vadinamas Pilies kalnu, arba Įgulos kalnu, Piliaviete
13–14 a. Kernavės pilies papilys.

Kernavės miestelis
Lietuvos miestelis, kurio genezė susijusi su 13–14 a. Kernavės politiniu ir administraciniu centru.

Kernavės „Žemutinis miestas“
Tai žemumoje į pietus nuo Kernavės piliakalnių egzistavęs sodybų kompleksas, kurio liekanos dėl palankių gamtinių sąlygų ypač gerai išliko. Tyrinėjimai Žemutiniame mieste suteikė nepaprastai daug duomenų apie 13–14 a. statybos technologijas, žmonių gyvenseną, amatus, prekybinius ryšius ir kt.

Kernavės bronzos–ankstyvojo geležies amžiaus kapinynas
Kernavės archeologijos paminklų komplekso dalis. Plačiausiai Lietuvoje tyrinėtas Brūkšniuotosios keramikos kultūros (2–1 t-metis pr. Kr.) kapinynas.

Kernavės akmens amžiaus gyvenvietė
Seniausia gyvenamoji vieta Kernavėje, Neries pakrantėje. Apgyvendinimo pėdsakai siekia epipaleolito ir mezolito laikotarpį (9–8 t-metis pr. Kr.).

Kernavės „Viršutinis miestas“
Tai aukštumoje, į šiaurę nuo Kernavės piliakalnių 13–14 a. egzistavusio sodybų komplekso vieta.

Kernavės šventvietė (Širvintų r.)
Kernavės archeologijos paminklų komplekso dalis. Manoma, nuo 1 t-mečio pr. Kr. iki 14 a. (su pertrauka) – religinio kulto vieta.

Kernavės bažnyčių vieta
Vieta, kurioje nuo 1420 a. iki 20 a. pradžios perstatomos stovėjo dvi Kernavės Švč. Mergelės Marijos bažnyčios.

Kernavės geležies amžiaus gyvenvietė (Pajautos slėnyje)
Kernavės archeologijos paminklų komplekso dalis. Šiuo metu viena plačiausiai tyrinėtų 1 t-mečio pirmosios pusės atviro tipo gyvenviečių Lietuvoje.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Padavimas apie Kernavės piliakalnius (Širvintų r.) ir požeminį tunelį
Tuos kalnus supylė žmonės. Ten yra požeminis tunelis, iš kurio du tūkstantaisiais metais išeis kariuomenė ir bus pasaulio pabaiga.
Padavimas [Kernavė]

Padavimas apie Kernavės Pilies piliakalnyje (Širvintų r.) esantį rūsį
Pilies kalne yra rūsys. Kai žmonės ant kalno ganydavo arklius, po nakties jie būdavo sulindę į tą rūsį.
Padavimas [Pilies kalnas]

Padavimas apie Kernavės Pilies piliakalnyje (Širvintų r.) esančią skylę
Kalne yra skylė, į kurią mėto akmenis ir klauso.
Padavimas [Pilies kalnas]

Padavimas apie Kernavės Barčio (Barščių) piliakalnį (Širvintų r.)
Ant kalno kunigas norėjo statytis namą. Ką dieną padarydavo, po nakties rasdavo viską suversta.
Padavimas [Barčio kalnas]

Padavimas apie Kernavės piliakalnius (Širvintų r.) ir požeminius tunelius
Kernavės kalnuose yra užburta pilis, kuri požeminiais tuneliais yra sujungta su Vilniumi ir Trakais. Ties visais tunelio galais yra vežikai. Jei kas juos išvaduotų, tai turėtų visą jų turtą.
Padavimas [Kernavės kalnai]

Padavimas apie Kernavės piliakalnį (Širvintų r.)
Buvo pasakojama, kad Piliakalnyj buvo toks dievaitis auksinis. Žmonės jam eidavo melstis. Vėliau jį užkasė tame piliakalny. Po to bandė jį atkasti, bet nieko nerado.
Padavimas [Pagonių Dievaitis]

Padavimas apie Kernavės Barščių piliakalnį (Širvintų r.)
Kunigas ant Barčio kalno nori statyti namą. Ką dieną pastato, tą naktį išverčia.
[Sutrukdyta statyba]

Padavimas apie Mitkiškių pėduotą akmenį 3 (Elektrėnų sav.)
Mitkiškių akmeny yra Jėzaus Kristaus pėda. Žmonės meldėsi prie to akmens, tą pėdą bučiavo.
Padavimas [Mitkiškių akmuo]

Padavimas apie Mitkiškių pėduotą akmenį 4 (Elektrėnų sav.)
Mitkiškių akmeny yra švento Jono pėda. Žmonės meldėsi prie jo. Pagydavo žmonės, kuriems kojos skaudėjo.
Padavimas [Mitkiškių akmuo]

Padavimas apie Mitkiškių akmenyje įspaustą pėdą (Elektrėnų sav.)
Pasakoja, kad akmenyje įspausta Jėzaus Kristaus pėda. Žmonės prie jo eina melstis.
Padavimas [Mitkiškių akmuo]

Atgal