Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=1210&back=home&back=home

VARDAS: Jogaila

PAVARDĖ:

Krikšto vardas

TAUTYBĖ: lietuvių

GIMTOJI KALBA: lietuvių

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ISTORIJA | VALSTYBĖ | VALDOVO INSTITUCIJA | KARALIUS

GIMIMO METAI: apie 1351

GIMIMO VIETA: Vilnius

Dabartinė lokalizacija: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

spėjama

MIRTIES METAI: 1434 06 01

MIRTIES VIETA:

PALAIDOJIMO VIETA:

BIOGRAFIJA:
Jogaila gimė apie 1351 m. Vilniuje, mirė 1434 m. birželio 1 d. Gorodoke (Lvovo sritis). Algirdo sūnus, Jogailačių dinastijos pradininkas. Algirdas prieš mirtį 1377 paskyrė jį savo įpėdiniu. 1377-1381 valdė kartu su Kęstučiu, pripažinisiu Jogailos viršenybę. 1379-1381 kovojo su vyriausiojo brolio Andriaus, brolių Dmitrijaus, Vladimiro, Livonijos ordino koalicija, kurią rėmė Maskvos didžioji kunigaikštystė. Vidaus karo ir akcijų prieš Lietuvą iniciatoriumi buvo Kryžiuočių ordinas. Ieškodamas išeities Jogaila 1379 09 29 su kryžiuočiais, o 1380 02 27 su Livonijos ordinu sudarė paliaubų sutartis. 1380 05 31 slapta nuo Kęstučio su Kryžiuočių ordinu pasirašė Dovydiškių sutarį. Užsitikrinęs taiką su Ordinu, žygiavo į pagalbą Mamajui prieš Maskvą, bet nespėjo. Kęstutis, sužinojęs apie Dovydiškių sutartį, 1381 lapkritį pašalino Jogailą iš sosto, ištrėmė į Vitebską ir pats pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. 1382 06 12 remiamas brolių Skirgailos ir Kaributo Jogaila užėmė Vilnių ir susigrąžino didžiojo kunigaikščio valdžią. Kad ją išlaikytų, liepos 6 su kryžiuočiais pasirašė Bražuolės sutartį, kuria jie Jogailai pasižadėjo neremti Kęstučio. Liepos 20 Jogaila ir kryžiuočiai užėmė Trakus. Klasta suimti buvo Kęstutis ir jo sūnus Vytautas. Rugpjūčio mėnesį Kęstutis Krėvos pilyje buvo nužudytas. Jo valdytą Trakų kunigaikštystę Jogaila perdavė valdyti savo broliui Skirgailai. Už paramą bei siekdamas toliau išlaikyti taiką, spalio 31 Kryžiuočių ordinui Jogaila Dubysos sutartimi atidavė Žemaitiją iki Dubysos, pažadėjo priimti katalikų tikėjimą bei derinti užsienio politiką. Tačiau Vytautui pavyko pabėgti iš nelaisvės ir gauti ordino globą. Ordinas, remdamas Vytautą, 1383 07 30 paskelbė Jogailai karą. 1384 Jogaila, siekdamas išardyti ordino ir Vytauto sąjungą, grąžino Vytautui dalį Trakų kunigaikštystės – Gardiną, Volkovyską ir Palenkę. Stačiatikės Jogailos motinos Julijonos rūpesčiu 1383 buvo tariamasi dėl Jogailos vedybų su Maskvos kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio dukterimi Sofija ir stačiatikiško Lietuvos krikšto. Tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas. Vietoj to pradėtos derybos su Lenkijos ponais dėl Jogailos vedybų su Lenkijos sosto paveldėtoja Jadvyga, katalikiško krikšto ir Lietuvos prišliejimo prie Lenkijos. 1385 VIII 14 pasirašytas Krėvos aktas. 1386 II 15 Jogaila krikšto metu gavo Vladislovo vardą, II 18 vedė Jadvygą, o III 14 buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Lietuva ir Lenkija buvo sujungtos personaline unija.1387 pradžioje pradėjo Lietuvos krikštą (Aukštaitijos), įkūrė Vilniaus vyskupiją, Vilniaus vyskupui ir bajorams katalikams suteikė privilegijų, o Vilniaus miestiečiams – magdeburgo (savivaldos) teisę. Tačiau į svarbiausias pilis Jogailos atsiųstos lenkų įgulos, pareigybių dalinimas lenkams sukėlė vietos bajorų nepasitenkinimą. Tuo pasinaudojęs Vytautas vėl remiamas kryžiuočių atnaujino kovą dėl tėvo palikimo. 1392 Astravos sutartimi Jogaila grąžino Vytautui visą Trakų kunigaikštystę, nušalino Skirgailą ir paskyrė savo vietininku Lietuvoje. 1401 Vilniaus-Radomo sutartimi pripažino Vytautą iki pastarojo mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu sau pasilikdamas aukščiausiojo Lietuvos kunigaikščio titulą. 1409 parėmė Žemaičių sukilimą prieš kryžiuočius. Dėl to ordinas paskelbė Lenkijai karą. Su juo pradėjo kariauti ir LDK. 1410 VII 15 Žalgirio mūšyje buvo nominalus sąjungininkų kariuomenės, sutriuškinusios vokiečių ordiną vyriausias vadas. 1413 X 02 Horodlėje pripažino LDK teisę ir po Vytauto mirties turėti atskirą didįjį kunigaikštį, išrinktą su Lenkijos karaliaus žinia. 1413 kartu su Vytautu vadovavo Žemaičių krikštui. 1411-1422 kartu su Vytautu karinėmis ir diplomatinėmis pastangomis kovojo dėl kryžiuočių užgrobtų LDK ir Lenkijos žemių. Lucko suvažiavime 1429 iš pradžių rėmė Vytauto karūnavimo sumanymą, vėliau tam priešinosi. Vytautui 1430 mirus, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu patvirtino savo brolį Švitrigailą, o 1432 Vytauto brolį Žygimantą Kęstutaitį.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
A. Prochaska, Król Władysław Jagiełło, t. 1-2, Kraków, 1908; Kosman M., Władysław Jagiełło, Warszawa, 1968; Krzyżaniakowa J., Ochmański J., Władysław II Jagiełło, Wrocław, 1990; Kuczyński S. M., Władysław Jagiełło 1350-1434, Warszawa, 1972.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas

LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas

RYŠYS SU KITAIS ASMENIMIS: Algirdas tėvas

RYŠYS SU KITAIS ASMENIMIS: Jadvyga žmona

RYŠYS SU KITAIS ASMENIMIS: Vytautas pusbrolis

PASTABOS: Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailaičių dinastijos pradininkas

(5)

Spausdinti

Atgal