Asmuo

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=158&back=home&back=home

VARDAS: Kazimieras

PAVARDĖ: Būga

TAUTYBĖ: lietuvių

GIMTOJI KALBA: lietuvių

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
KALBOTYRA

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
KALBOTYRA

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
KALBOTYRA

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
FOLKLORISTIKA | FOLKLORO RINKIMAS | FOLKLORO RINKĖJAI
XIX a. pab. – XX a. pr. K. Būga rinko tautosaką. Dalis jo užrašytos tautosakinės medžiagos išspausdinta Eduardo Volterio „Lietuviškoje chrestomatijoje“, Kn. 2.

GIMIMO METAI: 1879

GIMIMO VIETA:

Dabartinė lokalizacija: Pažiegė, k., Dusetų sen., Zarasų r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika

MIRTIES METAI: 1924

MIRTIES VIETA:

Dabar Kaliningradas, Rusija

PALAIDOJIMO VIETA:

Dabartinė lokalizacija: Kaunas, m., , Kauno m. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

BIOGRAFIJA:
Kazimieras Būga gimė 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegės k., Zarasų r. (mirė 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje; palaidotas Kaune). 1890–1892 m. mokėsi Dusetų valsčiaus, Zarasų apskrities mokyklose. 1897m. baigė keturklasę šv. Kotrynos mokyklą ir 1897 m. įstojo į Peterburgo kunigų seminariją, o 1898 m. ją metė. Vertėsi pamokomis, dirbo meteorologijos observatorijoje, dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje. Globojamas Peterburgo lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų, įstojo į Peterburgo u-tą. Jį baigęs 1912 m. lieka Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. 1916 m. išlaikęs magistro egzaminus paskiriamas Peterburgo u-to privatdocentu. 1917–1919 m. Permės, 1919–1920 m. Tomsko, nuo 1922 m. Lietuvos u-to profesorius. K. Būga – žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas, ypač daug nusipelnęs lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, lietuvių etimologijai, onomastikai. Parašė vertingų darbų iš Lietuvių kalbos istorinės fonetikos ir morfologijos, tyrė baltų mitologijos problemas, jo darbai turėjo didelę įtaką sprendžiant kuršių baltiškumo klausimą. Pirmasis K. Būgos leksikografinis darbas – „Lietuvių–rusų kalbų žodynėlis“ pagal Jono Jablonskio išleistas „Lietuvių pasakas“. Peterburgo MA pakviestas, K. Būga suredagavo ir gerokai papildė Antano Juškos žodyno K raidę. Ypatingos svarbos K. Būgos gyvenimo darbas – „Lietuvių kalbos žodynas“. Medžiagą jam kaupti pradėjo 1902 m. (ši data dabar laikoma akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos pradžia). Į Kauną K. Būga atvyko su 4 pūdais kortelių būsimajam žodynui. Pradėdamas rašyti žodyną, jau turėjo apie 600 000 kortelių. Pirmasis „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinis išleidžiamas 1924 m., antrasis – 1925m., jau po mirties. K. Būga rašė tezauro tipo žodyną: dėjo į jį asmenvardžius, vietovardžius, svetimžodžius, aiškino žodžių kilmę, istoriją. Šie K. Būgos žodyno sąsiuviniai yra akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ ištakos.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas

LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas

LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas

LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas

LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas

RYŠYS SU KITAIS ASMENIMIS: Juozas Būga Brolio Jono sūnus

STRAIPSNIO AUTORIUS: Zita Šimėnaitė 2006

©: Adaptavimas Zita Šimėnaitė Lietuvių kalbos institutas

PASTABOS: Pirmasis profesionalus lietuvių kalbininkas, baltistas, žodynininkas

Vaizdai(4)

Spausdinti

Atgal