ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=158&back=home&back=home
VARDAS: Kazimieras
PAVARDĖ: Būga
TAUTYBĖ: lietuvių
GIMTOJI KALBA: lietuvių
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
KALBOTYRA
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
KALBOTYRA
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
KALBOTYRA
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
FOLKLORISTIKA | FOLKLORO RINKIMAS | FOLKLORO RINKĖJAI
XIX a. pab. XX a. pr. K. Būga rinko tautosaką. Dalis jo užrašytos tautosakinės medžiagos išspausdinta Eduardo Volterio Lietuviškoje chrestomatijoje, Kn. 2.
GIMIMO METAI: 1879
GIMIMO VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Pažiegė, k., Dusetų sen., Zarasų r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika
MIRTIES METAI: 1924
MIRTIES VIETA:
Dabar Kaliningradas, Rusija
PALAIDOJIMO VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Kaunas, m., , Kauno m. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
BIOGRAFIJA:
Kazimieras Būga gimė 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegės k., Zarasų r. (mirė 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje; palaidotas Kaune). 18901892 m. mokėsi Dusetų valsčiaus, Zarasų apskrities mokyklose. 1897m. baigė keturklasę šv. Kotrynos mokyklą ir 1897 m. įstojo į Peterburgo kunigų seminariją, o 1898 m. ją metė. Vertėsi pamokomis, dirbo meteorologijos observatorijoje, dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje. Globojamas Peterburgo lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų, įstojo į Peterburgo u-tą. Jį baigęs 1912 m. lieka Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. 1916 m. išlaikęs magistro egzaminus paskiriamas Peterburgo u-to privatdocentu. 19171919 m. Permės, 19191920 m. Tomsko, nuo 1922 m. Lietuvos u-to profesorius.
K. Būga žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas, ypač daug nusipelnęs lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, lietuvių etimologijai, onomastikai. Parašė vertingų darbų iš Lietuvių kalbos istorinės fonetikos ir morfologijos, tyrė baltų mitologijos problemas, jo darbai turėjo didelę įtaką sprendžiant kuršių baltiškumo klausimą.
Pirmasis K. Būgos leksikografinis darbas Lietuviųrusų kalbų žodynėlis pagal Jono Jablonskio išleistas Lietuvių pasakas. Peterburgo MA pakviestas, K. Būga suredagavo ir gerokai papildė Antano Juškos žodyno K raidę. Ypatingos svarbos K. Būgos gyvenimo darbas Lietuvių kalbos žodynas. Medžiagą jam kaupti pradėjo 1902 m. (ši data dabar laikoma akademinio Lietuvių kalbos žodyno kartotekos pradžia). Į Kauną K. Būga atvyko su 4 pūdais kortelių būsimajam žodynui. Pradėdamas rašyti žodyną, jau turėjo apie 600 000 kortelių. Pirmasis Lietuvių kalbos žodyno sąsiuvinis išleidžiamas 1924 m., antrasis 1925m., jau po mirties. K. Būga rašė tezauro tipo žodyną: dėjo į jį asmenvardžius, vietovardžius, svetimžodžius, aiškino žodžių kilmę, istoriją. Šie K. Būgos žodyno sąsiuviniai yra akademinio Lietuvių kalbos žodyno ištakos.
PAGAL RANKRŠTINĮ ŠALTINĮ:
K. Būga. Rinktiniai raštai. [sudarė Z. Zinkevičius]. Vilnius, t. 13, 195862; rodyklės.
Zinkevičius Z. Kalbininkas K. Būga, Kaunas, 1981.
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 113116
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 569
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
RYŠYS SU KITAIS ASMENIMIS: Juozas Būga Brolio Jono sūnus
STRAIPSNIO AUTORIUS: Zita Šimėnaitė 2006
©: Adaptavimas Zita Šimėnaitė Lietuvių kalbos institutas
PASTABOS: Pirmasis profesionalus lietuvių kalbininkas, baltistas, žodynininkas
(4)
Spausdinti
Atgal