ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=1693&back=home

VARDAS: Bonifacas

PAVARDĖ: Stundžia

TAUTYBĖ: lietuvių

GIMTOJI KALBA: lietuvių

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
KALBOTYRA

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:

GIMIMO METAI: 1952

GIMIMO VIETA:

Dabartinė lokalizacija: Daunoriai, k., Tauragnų sen., Utenos r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika

BIOGRAFIJA:
Bonifacas Stundžia gimė 1952 m. lapkričio 21d. Daunorių k., Utenos r. 1968 m. baigė Šeimaties aštuonmetę m-klą, 1971 m. – Tauragnų vid. m-klą. 1976 m. baigęs Vilniaus universiteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę (klasikinės filologijos specializacija), paliktas jame dirbti asistentu. 1977–1980 m. buvo Baltų filologijos katedros aspirantas (moksl. vadovas prof. V. Mažiulis). Nuo 1996 m. Baltų filologijos katedros vedėjas, 1997–2006 m. – Filologijos fakulteto dekanas. Nuo 1987 m. docentas, nuo 1997 m. profesorius. Stažavosi Latvijos (1987), Švedijos (1992, 1993 ), Vokietijos (1999 Frankfurto , 2000–2001 Miunsterio ) universitetuose. 1995 m. lietuvių ir latvių kalbas dėstė Oslo (Norvegija) universitete, 1989–2001 m. skaitė paskaitų Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos universitetuose. Milano kalbotyros d-jos narys korespondentas (1983), Lietuvos mokslo tarybos narys (1992–2000), ekspertas (nuo 2000), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys (nuo 1992), mokslinio žurnalo ,,Baltistica“ redaktorius (nuo 1996). Nuo 1980 dalyvavo keliolikoje tarptautinių kalbotyros konferencijų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Italijoje, Izraelyje, Danijoje. 1981 m. apgynė disertaciją ,,Giminės kategorija ir daiktavardžio giminių bei kamienų variantai baltų kalbose (o-/â ir iio/ç kamienai)“, 1996 m.– habilitacinį darbą, kurio pagrindą sudarė monografija ,,Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“(1995). Parašė vadovėlį ,,Lietuvių kalbos kirčiavimas. Mokytojo knyga“ (1996). Kartu su M. Klusiu spaudai parengė 1545 prūsų kalbos katekizmą – pirmąjį žinomą spausdintą baltų paminklą ,,Pirmoji prūsų knyga“(1995), su R. Šepetyte – mokyklai ir plačiajai visuomenei skirtą Martyno Mažvydo Katekizmą ( 1996). Redagavo ir spaudai parengė T. G. Šulco ir K. Sapūno lietuvių kalbos gramatiką ir jos lietuvišką vertimą (1997; vertė K. Eigminas). Vienas iš ,,Lietuvių kalbos žinyno“ ( 1998) autorių (skyrius ,,Kirčiavimas“). Iš ukrainiečių kalbos išvertė A. Nepokupno knygą ,,Baltai slavų giminaičiai“ ( 1983). Lietuvos ir kitų šalių filologinėje spaudoje paskelbė per 90 straipsnių, recenzijų, tezių, informacijų įvairiais baltų ir lietuvių kalbotyros bei jos istorijos klausimais, ypač akcentologijos, morfologijos, fonetikos ir dialektologijos. Taip pat paskelbė daugiau kaip 50 populiarių kalbinių straipsnių Lietuvos periodikoje. Skaitė arba skaito šiuos kursus universiteto studentams: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Baltų filologijos įvadas, Lietuvių kalbos akcentologija, Lyginamosios istorinės kalbotyros įvadas, Lietuvių dialektologija, Dabartinė lietuvių kalba, Prūsų kalba, Lyginamoji indoeuropiečių kalbų gramatika. Veda seminarus ir specialius kursus, yra kelių doktorantų mokslinis vadovas. Beveik kasmet dalyvauja dialektologijos ekspedicijose. Užrašė žodžių akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“kartotekai.

LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas

PASTABOS: Kalbininkas

(1)

Spausdinti

Atgal