Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

BIOGRAFIJA:
Kristupas Jurkšaitis buvo Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas, spaudos darbuotojas, vertėjas, kalbininkas, evangelikų liuteronų kunigas. Mokėsi Tilžės gimnazijoje, Karaliaučiaus universitete. 1879-1882 m. mokytojavo ir kunigavo Priekulėje, čia pradėjo savo literatūrinę ir kalbinę veiklą. Pagal senovės žydų istorinį Juozapo Flavijaus veikalą „Bellum Judaicum“ [Žydų karas] parašė knygą „Jeruzales išpustyjims“ (1881, 1901). 1882 m. Kristupas Jurkšaitis buvo išrinktas Saugų parapijos kunigu. Jam buvo pavesta daugybės mokyklų priežiūra. K. Jurkšaitis domėjosi Mažosios Lietuvos istorija, rengė vokiečių-lietuvių, lietuvių-vokiečių kalbų žodynus, lietuvių kalbos gramatiką. Išleido 80 giesmių giesmynėlį mokykloms (1901), tikybos vadovėlį „Wieros dalykai...“ (1903) ir kt. Reikšminga buvo jo tautosakinė veikla. 1879 m. buvo įsteigta Lietuvių literatūros draugija (LLD), į ją įstojo ir Kristupas Jurkšaitis, o draugijos leidinyje „Mitteilungen der litauischen Literarschen Gesellschaft“ ėmė skelbti Galbrasčių apylinkėse užrašytas pasakas ir padavimus. 1898 m. jis išleido knygą „Litauische Märchen und Erzählungen“ [Lietuviškos pasakos ir pasakojimai], į kurią įėjo Kristupo Jurkšaičio gimtinėje surinktos (užrašyta tarmiškai ir sukirčiuota) 63 pasakos ir kelios dešimtys smulkiosios tautosakos dalykų. Čia buvo skelbiami ir jų lietuviški tekstai. Jo folkloristiniais darbais susidomėjo Jonas Basanavičius ir perspausdino juos savo leidiniuose. Knygoje „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių bei velnių“ (1903) Jonas Basanavičius paskelbė naujai jo rašytas 37 sakmes ir pasakas. Už tautosakinę veiklą Kristupas Jurkšaitis buvo išrinktas LLD valdybos nariu, bet vėliau, dėl nepalankaus požiūrio į vis stiprėjantį lietuvių nacionalinį judėjimą, buvo iš valdybos pašalintas. Tada jis atsidėjo vien tik moksliniam darbui – lietuvių kalbos studijoms: skaitė pranešimus apie Mažosios Lietuvos tarmes, rinko medžiagą lietuviškam žodynui. Siekdamas įgyvendinti savo sumanymą, 1896 m. jis atsisakė pastoriaus vietos Saugose ir persikėlė į Krantą, netoli Karaliaučiaus. 1912 m. jis buvo išrinktas antruoju kunigu – precentoriumi Rusnėje. Čia 1915 m. birželio 17 d. Kristupas Jurkšaitis mirė ir buvo palaidotas Rusnės kapinėse.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
1900 m. išleido vokiečių kalbos vadovėlį „Trumpa vokiečių gramatika, arba kalbamokslis lietuvininkams, lietuviams, žemaičiams ant tobulo pasimokinimo vokiškosios kalbos“.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Tautosakos darbai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, t. XVI, p. 281-286.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Domas Kaunas. Mažosios Lietuvos knyga: Lietuviškos knygos raida 1547-1940., V., 1996, p. 327.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
1899-1900 išspausdino knygą „Tilžės miesto nusidavimai“

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
„Lietuviškos pasakos ir pasakojimai“ (Litauische Marchen und Erzahlungen), 1898 m.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Visuotinė lietuvių enciklopedija, IX t. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Knygoje skelbiama XIX a. pab. Kristupo Jurkšaičio užrašyta tautosaka.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Antanas Daukša. K. Jurkšaičio kapas Rusnėje jau žinomas. Šilokarčema, 2001, rugpjūčio 4 d.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Leidinyje skelbiamos XIX a. pab. Kristupo Jurkšaičio užrašytos pasakos.

LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas

RYŠYS SU INTERNETO PUSLAPIAIS: http://www.silutesknygininkai.lt/Juksaitis.html

RYŠYS SU INTERNETO PUSLAPIAIS: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kristupas_Jurk%C5%A1aitis

RYŠYS SU KITAIS ASMENIMIS: Jonas Basanavičius Kristupas Jurkšaitis susirašinėjo ir savo surinktą tautosaką perdavė Jonui Basanavičiui.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Andželika Jakubynienė 2008

Spausdinti

Atgal