ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=231&back=home
VARDAS: Teodoras
PAVARDĖ: Narbutas
VARIANTAI: Teodor Narbutt
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ISTORIJA
Lietuvos istorijos autorius.
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
BALTŲ RELIGIJA IR MITOLOGIJA
Tyrinėtojas.
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | Tyrėjai | ARCHEOLOGAS
GIMIMO METAI: 1784
GIMIMO VIETA: Šiaurai, Rodūnės r., Baltarusija.
Dabartinė lokalizacija: Šiauriai, k., Nočios apyl., Varanavo r., Gardino sr., Baltarusijos Respublika
MIRTIES METAI: 1864
MIRTIES VIETA: Vilnius
Dabartinė lokalizacija: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas MACKEVIČIUS, R. Teodoras Narbutas. Vilnius, 1939, p. 27.
PALAIDOJIMO VIETA: Nočios bažnyčios šventorius.
Dabartinė lokalizacija: Nočia, mstl., Nočios apyl., Varanavo r., Gardino sr., Baltarusijos Respublika
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas MACKEVIČIUS, R. Teodoras Narbutas. Vilnius, 1939, p. 1112.
BIOGRAFIJA:
T. Narbutas gimė bajorų šeimoje 1784 m. lapkričio 8 d. Šiauruose (mirė 1864 m. lapkričio 11 d.). Mokėsi Lydos vidurinėje mokykloje, 17991803 m. studijavo inžineriją Vilniaus universitete, jį baigęs Sankt Peterburge. 1809 m. mūšyje ties Ėbu miestu Suomijoje buvo sunkiai sužeistas į galvą ir apkurto. 1812 m. po tarnybos Rusijos kariuomenėje T. Narbutas išėjo į atsargą, turėdamas inžinerijos kapitono laipsnį, ir apsigyveno iš tėvo paveldėtame dvarelyje Šiauruose. 1843 m. vedė Kristiną Sadauskaitę, turėjo penkis sūnus ir tris dukteris.
T. Narbutas geriausiai žinomas kaip istorikas, tačiau nemaža jo nuopelnų yra ir archeologijos srityje. Jis domėjosi seniausio mūro liekanomis, apie jas rašė savo darbuose, dirbdamas komisijoje Nemuno vagai reguliuoti, turėjo progos susipažinti su Nemuno pakrantėse ir apylinkėse esančiais piliakalniais, pilių liekanomis, senkapiais. Nuo 1810 m. T. Narbutas vykdė savarankiškus archeologinius tyrinėjimus. Sudarė pilkapių kasinėjimų metodiką (kasė ne duobėmis, bet tranšėjomis), o tyrinėjimus gana kruopščiai aprašydavo. Atskirų archeologinių studijų T. Narbutas nėra palikęs, tačiau jo istoriniuose veikaluose, ypač Lietuvių tautos istorijos pirmajame ir antrajame tomuose, yra daug žinių apie archeologinius paminklus. Pirmąjį Lietuvių tautos istorijos tomą T. Narbutas skyrė lietuvių mitologijai, kurią aprašydamas rėmėsi ir archeologiniais radiniais. Jis daug nuveikė, populiarindamas archeologiją bei numizmatiką, nors kartais, siekdamas parodyti savo krašto praeitį kiek galima garsesnę ir garbingesnę, neišvengdavo ir pagražinimų ar itin laisvo faktų interpretavimo. Surinko senovės dirbinių kolekciją, kurią jis pats vadino Lietuvos muziejumi. T. Narbutas sudarė ir šios kolekcijos sąrašą, išlikusį iki mūsų dienų (Spisanie historycznych zabytków i materialów w zbiorz Teodora Narbutta znajdojących sie / Spisanie museum w Szawrach // Mokslų Akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 18-185).
Kasinėjo Rogačiovo (prie Dniestro) pilkapius (1810 m.); Švendubrės (Varėnos r.) pilkapius (18391844 m.); Šiauruose (Baltarusija) iškasė griautinį kapą (1822 m.)
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 3440 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 3440.
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas Mackevičius R. Teodoras Narbutas. Vilnius, 1939.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTT, T. Badanie starożytności litewskich. Domniemania o dawnich Litwinach // Tygodnik Wileński. 1817, t. 3, p. 273282.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTT, T. Wiadomośc o starożytnym kościele Jowisza w Wilnie // Tygodnik Wileński. 1817, t. 3, p. 103107.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTAS, T. Lietuvių tautos istorija (I-V t.). Vilnius, 1994-1995, 1997-1998, 2001.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTAS, T. Lietuvių tautos istorija (I-V t.). Vilnius, 1994-1995, 1997-1998, 2001.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
PUZINAS, J. T. Norbutas mūsų prosenovės tyrinėtojas // Naujoji romuva. 1936, Nr. 7, p. 149-152. (tas pat: PUZINAS, J. Rinktiniai raštai. Chicago, 1983, t. 1, p. 346-354.)
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTT, T. O Jatwieżach z powodu artikuły Joroszewicza o Jadżwingach // Tygodnik Petersburski. 1846, Nr. 25.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTT, T. Obawarowanie miasta Wilna murem obronnym // Atheneum (Wilno). 1848, t. 3, p. 107-119.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTT, T. Pomniejsze pisma historyczne szczegółnie do historji Litwy odnoszące sie. Wilno, 1856.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTAS, T. Lietuvių tautos istorija (I-V t.). Vilnius, 1994-1995, 1997-1998, 2001.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Нарбут, Ф. Догадки о древних литовцах // Северный архив. Санкт-Петербург, 1822, т. 1, c. 479-490.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Narbutt T. Dzieje starożytne narodu litewskiego. Mitologia Litewska. Wilno, 1835, t. 1. (tas pats: Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. Vilnius, 1992, t. 1; Lietuvių mitologija. Vilnius, 1995, t. 1, p. 55-80).
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTAS, T. Lietuvių tautos istorija (I-V t.). Vilnius, 1994-1995, 1997-1998, 2001.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NARBUTAS, T. Lietuvių tautos istorija (I-V t.). Vilnius, 1994-1995, 1997-1998, 2001.
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
MACKEVIČIUS, R. Teodoras Narbutas. Vilnius, 1939.
STRAIPSNIO AUTORIUS: Jurgita Žukauskaitė 2004
©: Adaptavimas Jurgita Žukauskaitė Lietuvos istorijos institutas
Spausdinti
Atgal