Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=25&back=home&back=home&back=home

VARDAS: Regina

PAVARDĖ: Volkaitė-Kulikauskienė

VARIANTAI: Regina Volkaitė

VARIANTAI: Regina Kulikauskienė

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | Tyrėjai | ARCHEOLOGAS

GIMIMO METAI: 1916-09-10

GIMIMO VIETA:

Dabartinė lokalizacija: Kėdainiai, m., , Kėdainių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

BIOGRAFIJA:
Gimė 1916 m. rugsėjo 10 d. Kėdainiuose, veterinarijos felčerio Kazimiero Volko ir Teklės Urbanavičiūtės-Volkienės šeimoje. Volkai buvo bajorai, kilę iš Gaižuvos. Regina mokėsi Kėdainių gimnazijoje ir baigė ją 1936 m. Tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur studijavo Lietuvos istoriją. R. Volkaitę-Kulikauskienę archeologija sudomino prof. J. Puzinas. Jo rekomenduota, Regina pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Priešistorinio skyriaus muziejininke. Ji tvarkė archeologinius radinius, dalyvavo muziejaus renginiuose ir archeologinėse ekspedicijose (Graužiuose, Upytėje, Veršvuose, Sargėnuose ir kt.). 1941 m. spalio 12 d. susituokė su archeologiją studijuojančiu Pranu Kulikausku. Savo studijas R. Volkaitė-Kulikauskienė baigė jau Vilniuje, 1940 m. rugsėjo 27 d. apgindama diplominį darbą „Rytinės baltų ribos priešistoriniais laikais“. (Tiesa, dėl valdžios kaitos 1940-1944 m. R. Volkaitė-Kulikauskienė įgijo net tris universiteto baigimo diplomus - kiekviena valdžia anksčiau išduoto diplomo nepripažindavo). 1941 m. balandžio mėnesį R. Volkaitė-Kulikauskienė buvo pakviesta dirbti asistente neseniai Vilniaus universitete įkurtoje Archeologijos katedroje, kurios vedėju buvo J. Puzinas. Per didžiąsias karo audras Kulikauskai išbuvo Kėdainių apylinkėse. 1945 m. spalio mėnesį R. Volkaitė-Kulikauskienė persikėlė dirbti asistente į Kauno universiteto Archeologijos katedrą. Reorganizavus universitetą, ji grįžo į Vilnių, kur iki 1952 m. dirbo universiteto Archeologijos-etnografijos katedroje. Be pedagoginio darbo, R. Volkaitė-Kulikauskienė tuo metu intensyviai dirbo prie didelės vėlyvojo geležies amžiaus studijos. 1951 m. sausio 5 d. ji apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją tema Lietuvos gyventojų materialinė kultūra IX-XII a. (remiantis laidojimo paminklų duomenimis). Tolesnėje R. Volkaitės-Kulikauskienės biografijoje išsiskiria du svarbūs etapai. Tai darbas Vilniaus universitete ir Mokslų akademijos Istorijos institute. Etapus skiriančioji data yra 1962 m. lapkričio 1 d. Su darbu Istorijos institute (vyresniosios mokslinės bendradarbės pareigas čia ji užėmė iki 1992 m. balandžio 30 d.) susijęs kūribiškiausias R. Volkaitės-Kulikauskienės gyvenimo laikotarpis. 1972 m. R. Volkaitė-Kulikauskienė buvo išrinkta Lietuvos mokslų akademijos nare-korespondente. 1977 m. buvo patvirtintas jos mokslinis projektas, skirtas lietuvių etnogenezės tyrinėjimams. Jo rezultatai apibendrinti 1987 m. kolektyvinėje monografijoje „Lietuvių etnogenezė“. Atskira R. Volkaitės-Kulikauskienės interesų sritis - senovės lietuvių drabužiai ir papuošalai. Ta tema paskelbta straipsnių ir monografija (1997). Paminėtina, kad 1979 m. R. Volkaitės-Kulikauskienės pastangomis buvo išleistas pirmasis „Lietuvos archeologijos“ tomas. Per pusšimtį metų trukusius archeologinius kasinėjimus R. Volkaitė-Kulikauskienė yra kasinėjusi daugiau kaip 30-tyje vietų. Žymiausi jos tyrinėti archeologijos paminklai yra: Maišiagalos piliakalnis (1971-1973 m.), Narkūnų piliakalnis (1976-1978 m.), Kernavės Mindaugo Sosto ir Pilies kalno piliakalniai (atitinkamai 1979-1982 ir 1983 m.), Rusių Rago ir Čiobiškio pilkapynai (atitinkamai 1963-1964 ir 1964 m.).

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas

LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas

RYŠYS SU KITAIS ASMENIMIS: Pranas Kulikauskas

RYŠYS SU KITAIS ASMENIMIS: Jonas Puzinas Pas Vytauto Didžiojo universiteto prof. J. Puziną mokėsi archeologijos.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Vykintas Vaitkevičius 2006

(635)

Spausdinti

Atgal