ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=2806&back=home
VARDAS: Stasys
PAVARDĖ: Matulaitis
VARIANTAI: Našlys
Pseudonimas
TAUTYBĖ: lietuvių
GIMTOJI KALBA: lietuvių
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
FOLKLORISTIKA | FOLKLORO RINKIMAS | FOLKLORO RINKĖJAI
XIX a. pab. Marijampolės apskrityje rinko tautosaką.
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ISTORIJA
GIMIMO METAI: 1866-10-24
GIMIMO VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Stebuliškės, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
MIRTIES METAI: 1956-04-10
MIRTIES VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika
BIOGRAFIJA:
Stasys Matulaitis gydytojas, literatas, istorikas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Liudvinavo pradinėje mokykloje, 1878-1886 m. Marijampolės gimnazijoje. Gimnazijoje paskatintas savo mokytojo aušrininko P.Kriaučiūno, susipažino su A. Baranausko, J. Basanavičiaus, K. Donelaičio kūryba, pats pradėjo rašyti į Aušrą. Baigęs gimnaziją studijavo mediciną Maskvos universitete. Ten priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. Vasaros atostogų metu grįžęs namo į Lietuvą rinko tautosaką. 1891 m. baigęs universitetą, dirbo gydytoju Aleksote, 1892 m. - Jiezne, 1893 m. - Balbieriškyje. Iki 1897 m. redagavo ,,Ūkininką ir ,,Varpą. Nuo 1895 m. ėmė laikyti save socialdemokratu ir ta kryptimi pasuko savo redaguojamą Ūkininką. 1898 m. trims metams ištremtas į Rusiją. Gyveno Petrapilyje, ten vedė vilniškę Vilhelminą Mackevičiūtę. 1902 m. grįžo į Pilviškius. 1904-1906 m. buvo mobilizuotas į caro kariuomenę. 1906 m. LSDP CK jį pakvietė dirbti į Vilnių, kur jis redagavo socialdemokratų spaudą, skaitė populiarias medicinos, istorijos, lituanistikos paskaitas. 1907 m. tapo LMD draugijos vicepirmininku, vienu iš Vilniaus žinių savininkų.
Prasidėjus karui 1914 m. vėl mobilizuotas, dirbo karo ligoninėse. Nuo 1917 m. gyveno Maskvoje. 1918 m. dirbo Lietuvos reikalų komisaro pavaduotoju, bet staiga 1918 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Vilnių, kur dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, slapta rengė medicinos seseris pogrindžio kovoms. Bolševikams užėmus Vilnių, vėl redagavo Tiesą. 1919 m. balandžio mėn. Vilnių užėmus lenkams, Maskvos pinigais šelpė Vilniuje likusias bolševikų šeimas. 1925 m. S. Matulaitis buvo suimtas, paleistas už užstatą pasitraukė į TSRS. Gyveno Minske ir dirbo Baltarusijos Mokslų akademijoje, kur parašė studiją 1863 metai Lietuvoje, už kurią gavo istorijos daktaro laipsnį. 1937 m. ištremtas į Kazachstaną, 1948 m. amnestuotas. Nuo 1945 m. gyveno Vilniuje, 1945-1948 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute.
1893-1935 m. parašė apie 30 ir išvertė 17 publicistinių ir mokslo populiarinimo brošiūrų bei knygų. Paskelbė literatūrinės kritikos straipsnių, eilėraščių, apsakymų.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Leidinyje skelbiama 1889 m. Stasio Matulaičio Stebuliškėse (Liudvinavo apyl.) užrašyta pasaka Apė giltinę.
RYŠYS SU INTERNETO PUSLAPIAIS: http://lt.wikipedia.org/wiki/Stasys_Matulaitis
STRAIPSNIO AUTORIUS: Andželika Jakubynienė 2010
©: Andželika Jakubynienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal