Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=404&back=home

VARDAS: Juozas

PAVARDĖ: Jurginis

TAUTYBĖ: lietuvių

GIMTOJI KALBA: lietuvių

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ISTORIJA
Akademikas, kultūros istorikas.

GIMIMO METAI: 1909 02 05

GIMIMO VIETA:

Dabartinė lokalizacija: Vikonys, k., Svėdasų sen., Anykščių r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika

MIRTIES METAI: 1994 07 05

MIRTIES VIETA:

Dabartinė lokalizacija: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

PALAIDOJIMO VIETA:

Dabartinė lokalizacija: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

BIOGRAFIJA:
Juozas Jurginis gimė 1909 m. vasario 5 d. Vikonių k. (Anykščių r.), mirė 1994 m. liepos 5 d. Vilniuje. Mokėsi Anykščių progimnazijoje, Ukmergės ir Panevėžio gimnazijose. Dar mokydamasis gimnazijoje susižavėjo socializmo teorija. Komjaunuolis (1926-1928), LKP narys (1928-1940). 1929 įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą. Apkaltintas nelegalia komunistine veikla ir nuteistas ketverius metus kalėti. Išėjęs iš kalėjimo, tęsė studijas Vytauto didžiojo universitete. 1937 už radikalizmą, reiškiamą studentų renginiuose Kauno miesto ir apskrities komendanto nuteistas trims mėnesiams kalėjimo. Paleistas iš kalėjimo išvyko į Stokholmą., 1939 - į JAV. Grįžo, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Antrojo pasaulinio karo metais liko Vilniuje. Dirbo „Lietūkio“ įstaigoje, dalyvavo lietuvių repatriacijos iš Vokietijos taryboje, dirbo Meno reikalų valdyboje. 1943 buvo suimtas ir tardomas gestapo. Po karo buvo tardomas NKGB. Eksternu baigė Vilniaus universitetą ir 1946 gavo istoriko diplomą, o 1948 pirmasis Lietuvoje apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją apie Vilniaus miesto jurisdikcijas. Dėstė meno istoriją Vilniaus dailės institute, vadovavo Mokslų akademijos bibliotekai (1945-1950). Buvo paskirtas Istotijos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, bet 1951 iš šių pareigų pašalintas ir pažemintas iki jaunesniojo mokslinio bendradarbio pareigų už Vakarų demokratijos tradicijų gynimą. Tačiau mokslinio darbo nemetė. 1963 apgynė daktaro disertaciją „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“. 1968 išrinktas akademiku. Prasidėjus atšilimui N. Chruščiovo laikais, J. Jurginis vėl grįžo į Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojo pareigas. Kai 1973 pasirodė M. Šumausko atsiminimų knyga „Kovų verpetuose“, kurioje autorius smerkė su revoliucionieriaus ir komunisto vardu nesuderinamus J. Jurginio poelgius ir veiklą, prasidėjo nauja puolimo banga. Istorijos moksle J. Jurginis paliko gilią vagą. Jis vienas žymiausių agrarinės istorijos tytinėtojų. Tyrinėjo Vilniaus miesto bei Vilniaus universiteto istoriją. Prisidėjo prie to, kad VU įkūrimo data būtų laikoma 1579, o ne 1803 metai. Rusijos imperatoriaus Aleksandro I įsakas, kaip buvo iki tol. Domėjosi Lietuvos kultūros istorija. Susipažinęs su rusų istorikais, prasimužė į tarptautines konferencijas, padarė daug vertingų pranešimų. Daug jo straipsnių skelbta užsienio mokslinėje spaudoje. Dėjo daug pastangų, kad sovietiniais laikais Lietuvos istorija būtų dėstoma vidurinėse mokyklose, parašė vadovėlį (1957), tačiau jis netrukus buvo atmestas dėl savo patriotinių nuostatų. Apie 20 metų Lietuvos istoriją dėstė Vilniaus universitete. Istorijos institute sutelkė jaunų gabių istorikų branduolį.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
http://news.mireba.lt/ml/185/jurginis.htm.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Juozas Jurginis (nekrologas), Diena, 1994, liepos 7, p. 6; Kazakevičius V., Su Juozu Jurginiu amžiams atsisveikinant, Respublika, 1994, liepos 7, nr. 132, p. 7; Merkys V., Juozas Jurginis (in memoriam), Lietuvos istorijos metraštis. 1994, Vilnius, 1995, p. 329-331; Merkys V., Likimo nepalepintas, atgimimo sulaukęs: Juozui Jurginiui - 85, Tiesa, 1994, vasario 5, nr. 25, p. 4; Šarmaitis R., Juozo Jurginio byla: iš anų laikų dienoraščio, Gairės, 1995, nr. 6, p. 24-27

PASTABOS: istorikas

Spausdinti

Atgal