ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=472&back=home
VARDAS: Petras
PAVARDĖ: Tarasenka
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | Tyrėjai | ARCHEOLOGAS
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | Tyrėjai | MUZIEJININKAS
GIMIMO METAI: 1892.12.19
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 199 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 199.
GIMIMO VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Karališkis, vs., Balninkų sen., Molėtų r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 199 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 199.
MIRTIES METAI: 1962.05.17
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 199 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 199.
MIRTIES VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Kaunas, m., , Kauno m. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 199 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 199.
PALAIDOJIMO VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Kaunas, m., , Kauno m. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 199 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 199.
BIOGRAFIJA:
P. Tarasenka gimė mažažemio valstiečio Fiodoro Tarasenkos šeimoje, mokėsi Alantoje (Molėtų r.) ir Anykščiuose, 1912 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Alantoje ir Tirmūnuose (Utenos r.), 1915-1917 m. tarnavo Rusijos armijoje, vėliau gyveno ir mokytojavo Pskove, studijavo Pskovo instituto istorijos skyriuje. 1919-1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 1921 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, už nuopelnus gavo kapitono laipsnį, vėliau tapo pulkininku, 1933 m. buvo išleistas į atsargą. 1924 m. prisidėjo prie Istorijos ir archeologijos muziejaus įkūrimo Klaipėdoje, 1930-1934 m. buvo Valstybės archeologinės komisijos narys, 1940-1941 m. dirbo Karo muziejuje Kaune ekskursijų vadovu, 1941-1944 m. kultūros paminklų apsaugos Archeologijos skyriaus vedėju, 1944-1946 m. Kauno valstybinio muziejaus direktoriumi, 1948-1958 m. iki pensijos dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje moksliniu bendradarbiu. Buvo vedęs mokytoją Mariją Jaropolskają, turėjo 3 vaikus.
P. Tarasenka archeologija susidomėjo dar besimokydamas Panevėžio mokytojų seminarijoje. Jis aktyviai dalyvavo Valstybės archeologijos komisijos veikloje, domėjosi lietuvių kilmės klausimais, parašė apie 100 Lietuvos archeologijai skirtų straipsnių, keletą stambesnių darbų bei grožinės literatūros kūrinių. Vos per trejetą metų (1925-1928) pasirodė pirmosios ir pačios didžiausios bei reikšmingiausios P. Tarasenkos knygos: Gimtoji senovė, Priešistorinė Lietuva bei Lietuvos archeologijos medžiaga, kurios buvo labai teigiamai įvertintos to meto mokslininkų ir visuomenės. 1925-1936 m. P. Tarasenka kasinėjo įvairius archeologinius paminklus. Be šios veiklos jis darė piliakalnių topografinius planus (tai buvo pirmoji gana profesionali reljefinė archeologijos paminklų fiksacija Lietuvoje). P. Tarasenkos didžiausias nuopelnas archeologijos mokslo išpopuliarinimas; šioje srityje jis iki šiol tebėra nepralenktas.
Kasinėjo Papilių (Klaipėdos r.) kapinyną (1925 m.), Paštuvos (Kauno r.) senkapį, Kulionių (Molėtų r.) piliakalnį (1931 m.), Pašušvio (Kėdainių r.) kapinyną (1931 ir 1933 m.), Mielėnų (Rokiškio r.), Maniuliškių, Pakačinės, Velykuškių, Vosgėlių (Zarasų r.) piliakalnius (1933 m.), Bartkūnų, Berzgainių, Paželvių (Ukmergės r.) piliakalnius (1936 m.)
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 199207 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 199-207.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
KATILIUS, A. P. Tarasenkos rankraščiai VU MBRS // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. Vilnius, 1988, p. 97-98.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Kulikauskas P. Petras Tarasenka Lietuvos archeologijos pradininkas // Lietuvos archeologija, 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 5-21. II. Petro Tarasenkos mokslinė-kraštotyrinė veikla Lietuvos archeologijos baruose, p. 11-20 bibliografinė P. Tarasenkos darbų apžvalga.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
TAUTAVIČIUS, A. Petro Tarasenkos kraštotyrinio pobūdžio darbų bibliografija // Kraštotyra. Vilnius, 1967, p. 235-240.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
ZABIELA, G. Velikuškių piliakalnio kapai // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. Vilnius, 1994, p. 46-60.
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
Kulikauskas P. Petras Tarasenka Lietuvos archeologijos pradininkas // Lietuvos archeologija, 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 5-21.
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 199-207.
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
STEPONAVIČIENĖ, D. Petras Tarasenka (1892-1962): Biografinė apybraiža. Vilnius, 1996.
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apie Petro Tarasenkos ir Jono Puzino polemiką Lietuvos aido puslapiuose // Lietuvos archeologija, 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 21-27.
STRAIPSNIO AUTORIUS: Jurgita Žukauskaitė 2004
©: Adaptavimas Jurgita Žukauskaitė Lietuvos istorijos institutas
(9)
Spausdinti
Atgal