ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=630&back=home
VARDAS: Pranas
PAVARDĖ: Baleniūnas
TAUTYBĖ: lietuvių
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | Tyrėjai | ARCHEOLOGAS
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | Tyrėjai | MUZIEJININKAS
GIMIMO METAI: 1900
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 636
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 243 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 243.
GIMIMO VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Belazariškiai, k., Siesikų sen., Ukmergės r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika
PAGAL RANKRŠTINĮ ŠALTINĮ:
V. Šimėno asm. archyvas
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 243 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 243.
MIRTIES METAI: 1965-01-15
PAGAL RANKRŠTINĮ ŠALTINĮ:
V. Šimėno asm. archyvas
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 243 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 243.
MIRTIES VIETA:
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 243 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 243.
PALAIDOJIMO VIETA:
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 243 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 243.
Kapas neišlikęs.
BIOGRAFIJA:
P. Baleniūnas iki 1919 m. gyveno Belazariškėse, 1919-1922 m. tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje, vėliau Kaune mokėsi pas skulptorių P. Aleksandravičių, 1924-1925 m. Vilniaus universitete pas B. Balzukevičių. Dirbo pas J. Zikarą, 1925-1935 m. Kaune dirbo skulptoriumi dekoratoriumi, turėjo savo dirbtuves, 1935-1937 m. buvo Karo muziejaus vyr. laborantu, 1937-1944 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Priešistorinio skyriaus konservatoriumi. 1945 m. ištremtas kalėti į Vorkutos lagerius, po Stalino mirties trumpam buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau čia gyventi negalėjo. Vorkutoje išėjęs į laisvę dirbo bareljefų liejėju. Buvo vedęs du kartus, su pirmąja žmona Elena Kibildyte turėjo du sūnus.
P. Baleniūnas nebuvo archeologas profesionalas, tačiau kaip praktikas buvo pasiekęs aukštą lygį. Dirbdamas Vytauto Didžiojo muziejuje jis dažnai būdavo siunčiamas kasinėti ardomų kapinynų, konservuodavo ir restauruodavo radinius, rengiant Priešistorinio skyriaus ekspoziciją paruošė ir konservavo visą atrinktą medžiagą, pagamino visus reikalingus modelius. P. Baleniūnas tyrinėjimuose pritaikė įvairias metodikas: smulkių dirbinių išplovimą vandens pompa, jų neišjudinus, sunykusių dirbinių sutvirtinimą gipsu ir parafinu ir kt. Tai buvo kruopštus ir darbštus tyrinėtojas, tačiau jo darbai liko nepaskelbti.
Kasinėjo Kiemelių, Padkarališkių (Širvintų r.) senkapius (1938 m.), Meldinių (Pakruojo r.), Pakapių (Kauno r.) senkapius, Beižonių (Trakų r.), Rinkšelių, Sandrausiškės (Raseinių r.), Dubingių (Molėtų r.) pilkapynus, Ruseinių (Kėdainių r.), Veršvų (Kaunas) kapinynus (1939 m.), Ankštakių, Genčų, Jazdų, Kurmaičių, Laivių, Lazdininkų, Reketės, Rūdaičių, Senkų, Tūbausių (Kretingos r.), Gintališkės, Šateikių (Plungės r.) kapinynus, Bendžiukų (Molėtų r.), Godelių (Plungės r.) senkapius, Kurmaičių (Kretingos r.), Vaitiekūnų (Radviliškio r.) pilkapynus (1940 m.)
Veršvų (Kaunas) kapinynus (1940-1941 m.)
Dimitravo, Kiauleikių (Kretingos r.) kapinynus (1941 m.), Pamanteikių (Ukmergės r.) vietovėje ištyrė degintinį kapą (1942 m.),
Dovydiškių, Bečių, Radiškio, Vidiškių, Užušilių (Ukmergės r.) senkapius, Samantonių (Ukmergės r.) akmens amžiaus gyvenvietę (1943 m.)
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 243246 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 243-246.
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 243-246.
STRAIPSNIO AUTORIUS: Jurgita Žukauskaitė 2004
©: Adaptavimas Jurgita Žukauskaitė Lietuvos istorijos institutas
PASTABOS: Skulptorius
(130)
Spausdinti
Atgal