ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=771&back=home

VARDAS: Irena Regina

PAVARDĖ: Merkienė

VARIANTAI: Irena Regina Merkienė

Iki 1997 metų paprastai vartotas tik antrasis vardas - Regina.

VARIANTAI: Regina Tamošiūnaitė

Iki 1962 m. pavardė - Tamošiūnaitė, iki 1997 metų paprastai vartotas tik antrasis vardas - Regina.

TAUTYBĖ: lietuvių

GIMTOJI KALBA: lietuvių

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ETNOLOGIJA
etnologiniai lauko tyrimai

RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ETNOLOGIJA

GIMIMO METAI: 1937.02.14

-

GIMIMO VIETA:

Dabartinė lokalizacija: Kaunas, m., , Kauno m. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

-

BIOGRAFIJA:
Irena Regina Merkienė 1960 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos - filologijos fakultetą įgydama istorikės-etnografės specialybę. Kaip perspektyvi studentė ji dar studijų metais buvo pakviesta dirbti laborante į Lietuvos MA Istorijos instituto archeologijos ir etnografijos skyrių. 1962 metais jai buvo pasiūlyta tyrinėti darbininkų buitį ir kultūrą Grigiškių miesto tipo gyvenvietėje. Atlikti tyrimai parodė lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų, 1925-1965 metais patekusių į naują poli-etninę aplinką, etninės kultūros pokyčius. 1966 metais Istorijos institute apgynusi disertaciją istorijos mokslų kandidato laipsniui gauti „Grigiškių bandomojo popieriaus kombinato darbininkų buitis ir kultūra 1925-1965 metais”, I. R. Merkienė pasinaudojo proga grįžti prie kaimo kultūros tyrinėjimų. Tuoj pasirodo straipsniai apie linamynio talkas, bitininkystę, sudarytos anketos rinkti medžiagai apie traukiamąją jėgą, apie pastatus gyvuliams laikyti, apie gyvulininkystę, apie vasaros virtuves. Nuo 1966 metų I. R. Merkienė renka medžiagą Pabaltijo žemdirbystės ir architektūros etnografiniams atlasams, nevengia ir kitų materialinės ir dvasinės kultūros realijų tyrimų. Be studijos „Gyvulininkystės inventorius Lietuvoje XIX-XX a. pradžioje” (1979 m. išspausdinta 10 straipsnių serijos “Iš lietuvių kultūros istorijos” tome), žemėlapių ir komentarų Pabaltijo istoriniame–etnografiniame atlase “Žemdirbystė”, monografijos “Gyvulių ūkis XVI a. - XX a. pirmojoje pusėje: Etninės patirties ištakos” (1989 m. išspausdinta 14 serijos “Iš lietuvių kultūros istorijos” tome) ir gausių įvairioms gyvulininkystės sritims (jų tarpe ir su gyvulininkyste susijusių papročių, architektūros, maisto parengimo ir pan.) skirtų straipsnių, nemažai nuveikta tekstilės raštų tyrinėjimo srityje. 1998 m. trečiajame „Lietuvos etnologijos“ tome ji publikavo gausiai iliustruotą knygą apie lietuvininkų pirštines (kartu su Marija Pautieniūte-Banioniene). Tyrinėtoja nesitenkino lauko tyrimų, publikuotų šaltinių, teorinės literatūros sinteze. Ji pirmoji Lietuvoje iš etnologų plačiai naudojosi ir XVI-XIX a. archyviniais šaltiniais. Nuo 1984 metų I.R. Merkienė daugiausia dėmesio skiria kultūros etniškumo ir tautiškumo problemai, lietuvių dvasinės kultūros - tikybinės ir meninės saviraiškos, taip pat žmonių tarpusavio santykių, kaip etninio, teritorinio ir pasaulėjautos identiteto, ypač tautinio atgimimo laikotarpiu, istoriniams, struktūriniams, tipologiniams ir arealiniams tyrimams. Tautinio atgimimo ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo laikotarpį etnologė pasitiko tyrinėdama kaimo bendruomenės papročius, pateikdama brandžių teorinių darbų. I. R. Merkienės triūsą vainikavo 1993 m. apginta humanitarinių mokslų habilituoto daktaro disertacija „Gyvulių ūkis Lietuvoje XVI a. - XX a. pirmojoje pusėje: Etninės patirties ištakos“. Ūkinių kultūrinių realijų raidos, jų tipologinių arealų, Lietuvos ūkinių kultūrinių sričių susidarymo prielaidų studijos rėmėsi gyvulių ūkio, kaip etninės gamybinės patirties sritimi, tyrimu. 1992-1997 m. Etnologijos skyriaus vedėja. 1993 m. jau suteiktos vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigos, 1995 m. - profesorės mokslinis vardas.
ŠAKNYS, Ž. Etnologė Irena Regina Merkienė, Lietuvos istorijos metraštis 1997. Vilnius, 1998.

ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Regina Merkienė. Bibliografijos rodyklė. Sudarė V. Milius. Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas, 1987.

PASTABOS: Etnologė

Spausdinti

Atgal