ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/asmuo.php?AId=83&back=home
VARDAS: Jonas
PAVARDĖ: Basanavičius
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | Tyrėjai | ARCHEOLOGAS
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
FOLKLORISTIKA | FOLKLORO SKELBIMAS | FOLKLORO SKELBĖJAI
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
FOLKLORISTIKA | FOLKLORO TYRIMAI | FOLKLORO TYRINĖTOJAI
RYŠYS SU KULTŪROS PAVELDU:
ISTORIJA
GIMIMO METAI: 1851-11-23
GIMIMO VIETA: Ožkabaliai, Vilkaviškio r.
Dabartinė lokalizacija: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 158 Kulikauskas, P., Zabiela, G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 158.
MIRTIES METAI: 1927-02-16
MIRTIES VIETA:
Dabartinė lokalizacija: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 158 Kulikauskas, P., Zabiela, G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 158.
PALAIDOJIMO VIETA: Vilniaus Rasų kapinės
Dabartinė lokalizacija: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 159 Kulikauskas, P., Zabiela, G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 159.
BIOGRAFIJA:
J. Basanavičius mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1873 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, po metų perėjo į mediciną, kurią baigė 1879 m. ir dėl sveikatos persikėlė į Bulgariją, kur dirbo gydytoju bei ligoninės direktoriumi. 1882-1884 m. kaip gydytojas tobulinosi Prahoje, čia susipažino su Čekijos vokiete Gabriele Eleonora Mohl ir 1884 m. ją vedė (žmonai anksti mirus vaikų nesusilaukė). 1883 m. įkūrė Aušros laikrašį, buvo jo pirmųjų numerių redaktorius. 1892-1905 m. J. Basanavičius gyveno Varnoje (Bulgarija), kur įkūrė Varnos archeologijos draugiją, 1905 m. grįžo į Lietuvą, buvo vienas Vilniaus Didžiojo seimo organizatorių, 1907 m. įkūrė ir iki mirties vadovavo Lietuvių mokslo draugijai, 1917-1924 m. dirbo gydytoju Vilniaus lietuvių gimnazijoje. 1918 02 16 buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataru, 1919 m. tapo naujai įsteigto Istorinio-etnografinio muziejaus direktoriumi.
J. Basanavičius kaip mokslininkas visą savo gyvenimą skyrė lietuvių tautos istorijai, archeologijai, tautosakai ir medicinai. Domėjimąsi archeologiniais objektais paskatino gimtųjų Ožkabalių ir gretimų apylinkių archeologiniai paminklai. Gyvendamas Bulgarijoje, jis daug keliavo po Europą, kur lankė muziejus ir bendravo su to meto šviesuoliais. J. Basanavičius itin domėjosi lietuvių kilmės klausimu (pirmasis pradėjo spręsti etnogenezės problemas archeologinės medžiagos pagrindu), jų santykiais su kitomis tautomis, Bulgarijoje pradėjo lyginamąją lietuvių-trakų studiją, kuri tapo jo trakų-frygų teorijos pagrindu. Archeologijai J. Basanavičius nusipelnė ir kaip senienų rinkėjas bei archeologijos propaguotojas, savo straipsniais ir pranešimais skatinęs visuomenę kaupti informaciją apie senovės dirbinius ir jų radimvietes, taip pat jis rūpinosi paminklų apsauga (kovojo su rusų valdžios ketinimą įrengti vandentiekio rezervuarą Gedimino kalne Vilniuje), pirmasis sistemingiau tyrinėjo vėlyvus senkapius, daug dėmesio skyrė antropologinei medžiagai, į archeologinę apyvartą įtraukė iki tol nenaudotą Pietų Europos ir Vakarų Azijos archeologinę medžiagą.
Kasinėjo Karpiškių (Pakruojo r.), Gražiškių, Kumečių (Vilkaviškio r.), Karkazų, Teleičių (Kauno r.) senkapius, Piliakalnių (Vilkaviškio r.) iliakalnį (1909 m.), Kraštų, Šeimyniškėlių (Anykščių r.) senkapius, Raginėnų, Pakalniškių (Radviliškio r.), Plaučiškių (Pakruojo r.) pilkapynus (1910 m.),
Ožkabalių (Vilkaviškio r.) senkapį (1911, 1919 m.)
PAGAL LEIDINĮ: Leidinio aprašas, P. 158164 Kulikauskas, P., Zabiela, G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 158164.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
BIRŽIŠKA, V. Dr. J. Basanavičiaus bibliografija // Iliustruotoji Lietuva. 1926, Nr. 47, p. 374-377.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
Basanavičius, J. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922. /Autobiografija/. Vilnius, 1936 (tas pats: Vilnius, 1997).
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
BASANAVIČIUS, J. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1970.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
AKAVICKAS, R. Archeologas Jonas Basanavičius // Baltų archeologija. 1994, Nr. 1, p. 16-18; Nr. 2, p. 18-21; Nr. 3, p. 24-27; 1995, Nr. 1(4), p. 22-24.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
AKAVICKAS, R. Dr. J. Basanavičiaus archeologinė veikla // Lietuvos aidas. 1994 02 19, p. 11.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
ČESNYS, G. Jonas Basanavičius antropologas // Lietuvos istorijos metraštis, 1988 metai. Vilnius, 1989, p. 29-40.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
ČESNYS, G. Jonui Basanavičiui // Literatūra ir menas. 1989, Nr. 32, p. 7.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
NEZABITAUSKAS, A. Jonas Basanavičius. Kaunas, 1938 (tas pats: Vilnius, 1990).
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
PUZINAS, J. Dr. J. Basanavičius lietuvių prosenovės tyrinėtojas // Akademikas. 1937, Nr. 3, p. 64-65.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
PUZINAS, J. Dr. Jonas Basanavičius Lietuvių mokslo draugijos steigėjas ir ugdytojas // Aidai (Brooklyn). 1978, Nr. 4, p. 141-145; Nr. 5, p. 213-223.
ASMENS BIBLIOGRAFIJA: Leidinio aprašas
UMBRAŽIŪNAS, K. Jonas Basanavičius archeologas // Vakarinės naujienos. 1994 12 13, p. 12.
LITERATŪRA APIE ASMENĮ: Leidinio aprašas
Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, p. 158-164.
STRAIPSNIO AUTORIUS: Jurgita Žukauskaitė 2004
©: Adaptavimas Jurgita Žukauskaitė Lietuvos istorijos institutas
PASTABOS: Visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kultūros istorikas, folkloristas, gydytojas.
(3)
Spausdinti
Atgal