ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1018&FId=2094&back=home

PAVADINIMAS: Biržiečių ūkininkų arklių...

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Originali fiksacija

TEKSTINIS TURINYS:
Biržiečių ūkininkų arklių šventės (…) [vyko] nuo neatmenamų laikų per Jurgines. (…) Tą dieną niekas su arkliais nedirbdavo, juos geriau pašerdavo, o, svarbiausia, surengdavo arkliams tikrą pirtį. Pirmiausia gražiai iššukuodavo, nuvalydavo iš po žiemos ir tada vesdavo maudyti į Apaščios ir Agluonos upeles. Čia gilesnėse vietose plukdydavo iki pasinėrimo. Išplaukusį arklį vėl peršukuodavo, pervalydavo.
(…) Maudydavo ne bet kur, bet tam tikrose upių vietose. Apaščioje pati svarbiausia maudymo vieta būdavo prie tilto, dabartinėje Basanavičiaus gatvėje. Pririštą ant ilgos virvės arklį įvesdavo į vandenį ir leisdavo jam plaukti skersai upės, o pats ūkininkas eidavo tiltu, laikydamas už virvės. Perplaukdavo, išvalydavo ir dar kartą leisdavo perplaukti.
Antra arklių maudymo vieta būdavo Apaščioje, ties dabartine Kelmynės gatve, netoli tuomet buvusios brastos, per kurią ūkininkai važiuodavo į laukus. Čia būdavo ne taip gilu, bet vis dėlto rasdavo vietą, kad arklys galėtų pasinerti iki nugaros.
(…) Penkta arklių maudymo vieta buvusi Agluonos upelėje prie „Pastauninko“ pelkės. (…) Ji, sako, būdavusi pati pavojingiausia. Arkliai nuklimpdavo ir prigerdavo. Tokių nelaimingų atsitikimų čia daug būdavę, nors ir kitose vietose visko pasitaikydavo.
Arklius suvesdavo apie pietų laiką (12 val.). O jei diena pasitaikydavo lietinga, šalta, tai tada arklių nemaudydavo.
Tos šventės buvo rengiamos ne vien iš meilės arkliams. Kiekvienas norėdavo parodyti savo už kitų gražesnius arklius, pasididžiuoti jais. Užtat prastų, nusususių arklių į maudynes visai nevesdavę. Susirinkę ūkininkai pasikalbėdavo, pasitardavo, pasišnekučiuodavo. Tos sueigos būdavo linksmos. Prisirinkdavo daug pašalinių žmonių pasižiūrėti, kaip maudomi arkliai. (...) Ūkininkams išsiskirsčius į viensėdžius, maždaug apie 1931 m., tos arklių šventės išnykusios. Dabar apie jas niekas nekalba, – pasakojo Paulė Aukštikalnytė, g. 1910 m., kuri pati jas atsimena, nes jos tėvas Aleksandras buvo Biržų miesto ūkininkas ir pats vesdavęs savo arklius į maudynes.

PATEIKĖJAS: Paulė Aukštikalnytė

FIKSUOTOJAS: Juozas Žagrakalys

FIKSAVIMO METAI: 1975

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Biržai, m., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Biržų m.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 255

©: Sukūrimas Juozas Žagrakalys

Spausdinti

Atgal