ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=102&FId=216&back=home

PAVADINIMAS: 1931–1932 m. tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Vilniaus Arkikatedros požemiuose 1931–1932 m. tyrimų metu iš viso buvo iškasta 50 perkasų. Tačiau šiuo metu tėra surasti tik 37 pilni perkasų matavimai ir aprašymai. Apie likusias 13 papildomų perkasų minima tik suvestiniame katedros rūsių plane, kur nurodytos jų vietos ir jose atkastų pamatų gylis.
Katedros tyrėjai, vadovaujami J. Kloso, jau 1931–1932 m. aptiko gotikinių mūrų. Iš viso rasta daugiau kaip 20 kriptų, įrengtų 15–17 amžiuje (Kęsgailų, Šv. Petro, kanauninkų, kapitulos, vyskupų, sufraganų, Montvidų bei keletas centrinės navos kriptų). 1931 m. rugsėjo 21 d. Karalių kriptoje aptikti valdovų palaikai.
Perkasose, kastose tarp pirmosios piliorių poros, 1931 m. rasta 1,4 m storio gotikinės sienos fragmentas ir 1,17 m pločio portalo angokraščio liekanų. Gotikinė siena ėjo iki dešiniosios navos, čia ji baigėsi kampu su įstrižai pastatytu kontraforsu.
Prie vidinės sienos pusės 1,85 m gylyje rastos raudonų plytų grindys; šiek tiek vėlesnės grindys – 1,67 m gylyje. Senųjų mūrų fragmentų, einančių skersai pastato, aptikta ir halinės trinavės dalies rūsiuose tarp ketvirtosios ir penktosios piliorių poros.
Vilniaus ir Naugarduko vaivadijų konservatorius S. Lorencas 1934 m. rašė, kad šių dviejų skersai pastatą einančių sienų liekanos yra Jogailos statytos pirmosios Vilniaus katedros. Prie vidinio vakarinės sienos paviršiaus rastas aštuoniakampės atramos, priglaustos prie šios sienos tinkuoto paviršiaus, liekanas S. Lorencas priskyrė antrajai Vilniaus katedrai, statytai po 1419 m. gaisro. Šiai antrajai katedrai, anot S. Lorenco, priklausė 1,67 m gylyje rastos plytinių grindų liekanos.
Baigus katedrą remontuoti ir konservuoti, rūsių vaizdas gerokai pasikeitė: po šv. Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus, pertvarkyti laiptai į požemio kriptas, išbetonuota ar išmūryta keletas naujų patalpų rūsiuose, kanalai aplink katedrą daugelyje vietų visai užstatyti naujomis pamatų konstrukcijomis, kai kuriose kriptose atsirado 1,3–1,5 m aukščio betoninių blokų. Ypač daug pakeitimų padaryta prie vyskupų, sufraganų bei kapitulos kriptų. Jos sujungtos į bendrą grupę, turinčią vienus laiptus. Padaryta pakeitimų ir vidurinės bei karalių kriptos ruože.

FIKSUOTOJAS: Napalys Kitkauskas

FIKSAVIMO METAI: 1970-1989

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Vilnius

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 89–91

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 213

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 15–25
Kitkauskas N. Paveikslų galerijos (buv. Vilniaus Katedros) konservavimas 1931 – 1937 m. ir šiandieninės jos deformacijos. // Architektūros paminklai. Nr. 5, Vilnius, 1970, p. 15 - 25.

©: Sukūrimas Napalys Kitkauskas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal