ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=102&FId=219&back=home

PAVADINIMAS: 2003–2004 m. tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
2003–2004 m. Kapitulos kriptoje tyrinėtas apie 1 m storio kultūrinis sluoksnis.
Nuardžius Kapitulos kriptoje 1988 m. paklotas keramikinių plytelių grindis, ties Š jos siena, Kv A-C 13-17, Ha 90.80–90.72 m, atsidengė dviejų apirusių išilginių mūro sienelių fragmentai. Tai apie 400 ir 220 cm ilgio, vienos išilginės plytos pločio, per 120 cm viena nuo kitos palei kriptos Š sieną nutolę mūro sienutės. Sienutės buvo sumūrytos iš panaudotų plytų, kurios surištos kalkių skiediniu. Manoma, kad Kapitulos kriptoje šios mūro sienutės buvo sumūrytos kaip atramos čia statytiems karstams. Drėgnoje, o per potvynius, matyt, užliejamoje kriptoje mediniai karstai pastatyti ant mūro atramų nesilietė su žeme. Ties mūrinėmis karstų atramomis žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai buvo atliekami 1970–1976 m. Reikia manyti, kad mūrinės karstų atramos buvo išardytos 20 a. devintajame dešimtmetyje, kuomet Kapitulos kripta pritaikyta Arkikatedros požemių lankymui.
Kapitulos kriptos R gale, po prieškaryje išbetonuotais laiptais, Kv G–I 23–24, aptikta plytomis išmūryta vieno karsto dydžio kripta. Ji prišlieta prie Vytauto statytai Katedrai priskiriamos Arkikatedros R sienos vidinės pusės. Kriptos skliautas rastas nuardytas. Jos viršutinės plytos išlikę Ha 91.08 – 90.80 m. Kripta 254 cm (Š–P) ilgio ir 128 cm (R–V) pločio. Kriptos viduje primesta plytgalių ir lentų su fabrikinėmis vinimis, plastikinis butelis, bei Lietuvos Respublikos 5 centų moneta (1991 m.), surasta ir sumestų žmonių kaulų. Kriptos dugnas išklotas plytomis. Prie plytų grindinio prilipę medienos plaušų. Tikėtina, kad ši kripta turėjo būti aptikta jau 1931 m. atidarius Kapitulos kriptą bei virš jos įrengiant laiptus. Galimas dalykas, kad ji buvo tyrinėta ir po 1991 metų.
Kapitulos kriptos viršutinę kultūrinio sluoksnio dalį sudarė iki 30 cm storio pilkšva su statybinėmis atliekomis žemė. Pilkšvoje žemėje rasta išblaškytų žmonių kaulų, kaltinių vinių, karstų (?) medienos plaušų. Tarp išskirtinių radinių paminėtinas vario lydinio kryželis, paauksuota grandinėlė, bažnytinių rūbų skiautės. Viršutiniame pilkšvos su griuvenomis žemių sluoksnyje surinkti išblaškyti žmonių kaulai perduoti antropologų tyrimams. Reikia paminėti, kad tarp išblaškytų žmonių kaulų rasta vyro kaukolė bei viršutinė kaukolės dalis su nupjovimo žyme. Reikia pastebėti, kad pilkšvos žemės su griuvenomis sluoksnyje surasta nemažai ir 20 a. dirbinių bei statybos atliekų. Tai plytgaliai, cemento blokeliai, fabrikinės gamybos vinys, 19 a. pab. – 20 a. pradžios baltai glazūruotų koklių fragmentų. Šiame sluoksnyje Kv G-H 2-3 aptikta suverstų stiuko gabalų, rausvo ir pilkšvo smiltainio grindinio (?) plytelių fragmentų. Paminėtina ir Kv G 2/3 Ha 90.54 m surasta Lenkijos Respublikos 2 grašių moneta (1930 m.). Kapitulos kriptos R dalyje apie 10-15 cm storio viršutiniame žemių sluoksnyje surasta 1991 m. (14 vnt.) ir 1997 m. (1 vnt.) laidos Lietuvos Respublikos monetų.
Pilkšvos žemės su griuvenomis sluoksnis susidaręs virš 1–2 cm storio vandens suplauto (?) pilkos spalvos sluoksnelio, apie Ha 90.50 m su pertrūkiais stebėto visame Kapitulos kriptos plote. Galimas dalykas, kad tai gana ilgą laiką buvęs kriptos paviršius. Jo struktūra bylotų, kad Kapitulos kripta buvo užliejama potvynių.
Po pilkšvos spalvos sluoksneliu, visame Kapitulos kriptos plote, kastas apie 30 cm storio stambių griuvenų sluoksnis, kuris sietinas su Kapitulos kriptos statybos laikotarpiu. Jame labai gausu statybos liekanų: plytų, plytgalių, plokščių čerpių fragmentų, grindų plytelių, skiedinio gabalų, nykstančios medienos plaušų. Tarp rastųjų plytų išsiskiria gotikinių profilinių plytų fragmentai, atskirai paminėtini ir dažyto tinko gabaliukai. Stambių griuvenų sluoksnio viršutinėje dalyje, kv F-G 3-4, Ha 90.45 m, rastas Zigmanto III Vazos 1593 m. kaldintas Rygos šilingas.
Po stambių griuvenų sluoksniu susidaręs smėlio sluoksnis, kuris formavosi kasant pamatų duobes kriptos atramoms.
Po supilto smėlio sluoksniu susidaręs 2–5 cm storio juodos žemės sluoksnelis. Jis atkastas beveik visame Kapitulos kriptos plote apie Ha 90.00 – 89.90 m. Manoma, kad tai statomai Kapitulos kriptai iškastoje duobėje besiformavusio žemės paviršiaus sluoksnelis. Juodos žemės sluoksnyje rasta skiedrų, nykstančios medienos plaušų, skiedinio, rausvų plytgaliukų, plokščių glazūruotų čerpių nuoskalų, grublėtos keramikos šukių.
Po juodos žemės sluoksneliu Kapitulos kriptoje fiksuotas įžemis. Tik Kapitulos kriptos pietinėje dalyje šis sluoksnelis fiksuotas virš nuardytų ankstyvesnio mūro statinio pamatų, kuriuos architektas N. Kitkauskas priskiria pirmosios Vilniaus Katedros presbiterinei daliai. Kriptos PV dalyje juodos žemės sluoksnelis susidaręs virš 15–20 cm storio juosvos žemės su skiedinio intarpais sluoksnio, kuris, kaip manoma, susiformavo išardžius pirmosios Vilniaus Katedros presbiterijos pamatus.
Ankstyvojo mūro pamatai buvo tyrinėti 1976 m., atlikta mūro skiedinio analizė. 2003–2004 m. tyrinėjimais patikslintas išlikusio pamatų mūro planas, paimti nauji skiedinio mėginiai. Atkasti pamatai išsaugoti.
Kapitulos kriptos kultūrinio sluoksnio stratigrafijos tyrimai leido išskirti kelis pagrindinius jo formavimosi etapus:
1) kriptos naudojimo laikotarpis, kuris tęsėsi nuo 16 a. pab. – 17 a. pradžios – jos įrengimo laikotarpio iki 2003 m.,
2) kriptos statybos laikotarpis, 16 a. pab./ 17 a. pradžia.
3) žemės paviršius prieš pat Kapitulos kriptos statybą.

FIKSUOTOJAS: Gediminas Gendrėnas

FIKSAVIMO METAI: 2004

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

SKELBTA LEIDINYJE:
http://www.lietuvospilys.lt/ [PAŽYMA APIE 2003–2004 M. ARCHEOLOGINIUS TYRIMUS VILNIAUS ARKIKATEDROJE BAZILIKOJE]

©: Sukūrimas Gediminas Gendrėnas

Spausdinti

Atgal