ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=102&FId=220&back=home
PAVADINIMAS: Geležies amžiaus gyvenvietės pėdsakai
DUOMENŲ TIPAS: santrauka
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Geologiniai bei archeologiniai tyrimai parodė, kad ilgą laiką Gedimino kalno V krašte buvęs iškyšulys, nusitęsęs beveik iki varpinės bokšto. Šis netaisyklingas trikampis buvęs 33,5 m aukščio, kurį iš P, V ir Š pusių juosė natūrali gamtos kliūtis senoji Vilnios vaga. Šis iškyšulys buvo vienintelė sausa vieta drėgname ir pelkėtame Vilnios deltos slėnyje. Be to, kadangi jį iš visų pusių saugojo Vilnios vaga, o rytinėje pusėje kalnas, čia buvo itin palankios sąlygos gyventi žmonėms.
Tiriant Arkikatedros (tuo metu Paveikslų galerijos) rūsius 1974 m. rudenį aptikta nemažai rankomis lipdytų puodų šukių grublėtu ir lygiu paviršiumi. Rasta ir apdegusių kaulų fragmentų. 20032004 m. archeologinių tyrimų metu Kapitulos kriptoje taip pat buvo rasta nemažai grublėtos keramikos šukių. Grublėto paviršiaus puodų šukės datuojamos 37 a. Kad šioje vietoje būta gyvenvietės įrodo Žemutinės pilies archeologiniai tyrinėjimai. Dar 1964 m. ties Valdovų rūmų rytiniu korpusu rasta panašios keramikos bei senųjų sodybų žymių. Ypač daug duomenų apie geležies amžiaus gyvenvietės pobūdį ir laiką gauta parsidėjus Valdovų rūmų atstatymo darbams, ištyrus V korpuso bei vidinio kiemo teritorijas. Žemutinės pilies tyrimų metu surasta ne tik keramikos bet ir tokių radinių kaip verpstukai, tigliai, pjautuvai, strėlės antgaliai ir kitų būdingų 1 t-mečio pradžiai bei viduriui artefaktų.
Visi šie duomenys įrodo, kad Gedimino kalno V papėdėje buvo gyvenama jau 1 t-mečio viduryje, o gal net pirmoje pusėje. Gedimino pilies kalne archeologai randa 2 a. pr. Kr. gyvenvietės pėdsakų.
FIKSUOTOJAS: Irutė Kaminskaitė
FIKSAVIMO METAI: 2005
©: Sukūrimas Irutė Kaminskaitė
Spausdinti
Atgal