ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=102&FId=226&back=home
PAVADINIMAS: Mindaugo katedra archeologiniais duomenimis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Architektūrinių ir archeologinių tyrimu metu surastų seniausių mūrų liekanos mūrytos iš lauko akmenų su rusvu molio atspalvio skiediniu, mūro paviršiuje tik kai kur tarp akmenų įterpta plytgaliukų.Tokia technika mūrytų pastatų liekanų rasta dviejose katedros vietose: pirmosios piliorių poros pagrindinio įėjimo ašyje ir tarp ketvirtosios bei penktosios piliorių poros; čia senųjų mūrų fragmentai ne trumpesni kaip 16 - 17 m. Kasant perkasas ir zonduojant kriptų sieneles 1973 m. pavyko nustatyti senojo pastato kontūrą. Jo pietrytinis bei pietvakarinis kampas aptikti pietinėje navoje, o šiaurryčių bei šiaurvakarių - šiaurinėje navoje. Nustatyta, kad senojo pastato ilgis prie pamatų vakarų - rytų kryptimi buvo 22,7 m, o plotis siekė 22,4 m. Kaip matome, senasis pastatas buvo kvadratinio plano, didelis jo plotis liudija, kad jis negalėjo būti vienanavis. Kvadratinio pastato sienų storis prie pamatų 1,58 - 1,7 m, tik rytinės sienos pamatas šiaurinės navos ruože yra 1,37 m storio. Prie kvadratinio pastato kampų buvo įstriži masyvūs kontraforsai. Kvadratinio pastato vakarinėje pusėje buvęs bokštas. Šiaurinės navos po vargonais kriptoje aptiktas vienos, šiaurinės, bokšto sienos pamatas. Kriptos skliauto pietinė pėda remiasi į šio pamato liekanas. Sprendžiant pagal vieną prieš karą darytą po vargonais esančių mūrų apmatavimo brėžinį, siena buvo apie 3 m storio. Bokšto šiaurinės sienos mūras priglaustas prie kvadratinio pastato vakarinės sienos.
Architektūrinių ir archeologinių tyrimu metu surastų seniausių mūrų liekanos mūrytos iš lauko akmenų su rusvu molio atspalvio skiediniu, mūro paviršiuje tik kai kur tarp akmenų įterpta plytgaliukų.Tokia technika mūrytų pastatų liekanų rasta dviejose katedros vietose: pirmosios piliorių poros pagrindinio įėjimo ašyje ir tarp ketvirtosios bei penktosios piliorių poros; čia senųjų mūrų fragmentai ne trumpesni kaip 16-17 m. Kasant perkasas ir zonduojant kriptų sieneles 1973 m. pavyko nustatyti senojo pastato kontūrą. Jo PR bei PV kampas aptikti P navoje, o ŠR bei ŠV Š navoje. Nustatyta, kad senojo pastato ilgis prie pamatų R-V kryptimi buvo 22,7 m, o plotis siekė 22,4 m. Taigi senasis pastatas buvo kvadratinio plano, didelis jo plotis liudija, kad jis negalėjo būti vienanavis. Kvadratinio pastato sienų storis prie pamatų 1,58-1,7 m, tik R sienos pamatas Š navos ruože yra 1,37 m storio. Prie kvadratinio pastato kampų buvo įstriži masyvūs kontraforsai. Kvadratinio pastato V pusėje buvęs bokštas. Š navos kriptoje po vargonais aptiktas vienos (Š) bokšto sienos pamatas. Kriptos skliauto P pėda remiasi į šio pamato liekanas. Sprendžiant pagal vieną prieš karą darytą po vargonais esančių mūrų apmatavimo brėžinį, siena buvo apie 3 m storio. Bokšto Š sienos mūras priglaustas prie kvadratinio pastato V sienos.
Apie senojo kvadratinio pastato vidinės erdvės planavimą leidžia kalbėti atskirai stovėjusios vidinės atramos fragmentas rastas perkasoje P-5, kastoje vidurinės kriptos PV kampe. Atramos vieta leidžia spręsti, kad kvadratinio pastato viduje yra buvusios keturios atramos. Beje, išorės kontraforsai buvo pastatyti ant vidinių atramų ašių. Kvadratinio pastato viduje išlikusios tik pietinių atramų liekanos; sprendžiant iš rūsio plano, Š atramų pamatai sunaikinti 15 a., klojant dabartinio pastato Š piliorių pamatą.
Taigi kvadratinis pastatas buvo trinavis, vidurinės navos plotis 9,2 m, šoninės - apie 4,9 m. Kvadratinio pastato viduje V bei R sienos atramos buvo labai išsikišusios į pastato vidų. Tai rodo, jog kvadratinio pastato planas archaiškas.
Paaiškėjo, kad Vilniaus katedroje rastų kvadratinio pastato mūro konstrukcija kiautinė: paviršiuje akmenys dėti horizontaliomis eilėmis, tarpuose tarp akmenų vietomis įterpta raudonų plytų arba akmenų nuolaužų; mūro viduje sudėti mažesni akmenys.
Pavyko apmatuoti apie 20 senojo mūro plytų. Jų dydžiai ir proporcijos tokie patys kaip 13 a. antrosios pusės - 14 a. pirmosios pusės Lietuvos aptvarinių pilių mažojo formato plytų. Visos jos be braukų, raudonos spalvos. Pasitaiko šiek tiek plytų ir su braukomis (apie 10%), bet jų matmenys kitokie.
Užfiksuota, jog kvadratinio pastato ir pamatai, ir antžeminė dalis mūryti su rudos spalvos skiediniais. Jie labai riebūs, jų gamybai naudotos stipriai hidraulinės kalkės, skiedinių rišamojoje medžiagoje esama organinių priedų gyvulinės kilmės baltymų. Taigi senovės meistrai, statę kvadratinio pastato pamatus ir sienas, puikiai žinojo skiedinių su hidraulinėmis savybėmis specifinę ruošimo ir mūrijimo technologiją, iki 12 a. Vakarų Europoje plačiai naudotą daugiausia hidrotechninių pastatų pamatams ir sienoms mūryti. Be to, laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad rudų skiedinių rišamoji medžiaga yra labai stipriai ar net visai persikristalizavusi, t. y. dėl didelio senumo bei aplinkos sąlygų savo savybėmis priartėjusi prie natūralaus akmens savybių.
Radus senojo kvadratinio pastato liekanas, iškilo klausimas, ar R jo pusėje nebuvo presbiterijos. Perkasos P-8, P-31, P-32 ir P-33 šią prielaidą patvirtino. Perkasa P-8 buvo kasama Karalių kriptoje. 2,95 m gylyje nuo dabartinių pastato grindų rasta mūro iš lauko akmenų ir labai patvaraus smulkiagrūdžio pilkšvai balto skiedinio liekanų. Sis mūras atsišakojo nuo kvadratinio pastato R sienos ir ėjo į R tik apie 0,95 m. Toliau jis buvo nugriautas; kriptos R dalyje 3,954 m gylyje rasta anksčiau buvusio mūro apatinė lauko akmenų eilė. Kapitulos kriptoje, kasant perkasą P-32, 3,94-4,2 m gylyje po 1 m griuvenų sluoksniu aptikta taip pat mūro iš lauko akmenų pėdsakų. Pradėjo aiškėti, kad čia buvo presbiterijos pietinės sienos pamatas. Maždaug už 10,85 m į R nuo senojo kvadratinio pastato R sienos presbiterijos pamatas buvo palaipsniui išlenktas į Š pusę. Pamažu išryškėjo presbiterijos apsidos pamato kontūras, kurio kreivė panaši į apskritimo lanką. Be to, nustatyta, kad presbiterijos šoninės (P) sienos sandūroje su apsida tiek iš vidaus, tiek iš išorės esama mūro užkarpų. Dėl to atrodo, tartum ties sandūra apsida siauresnė už presbiteriją.
Susumavus gautus archeologinius duomenis buvo padaryta išvada, jog surastas pastatas galėjęs būti Mindaugo katedra, pereinamojo stiliaus iš romanikos į gotiką. Jos vidaus erdvė trinavė trumpoji halė su keturiomis vidinėmis atramomis. Interjerą puoštė sienų tapyba, grindis - ornamentuotos spalvotos grindų plytelės. Stogas tikriausiai dengtas švino skarda, durys buvusios šoninėse sienose.
FIKSUOTOJAS: Napalys Kitkauskas
FIKSAVIMO METAI: 1989-1994
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 11
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 91-115
©: Sukūrimas Napalys Kitkauskas
Spausdinti
Atgal