ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=102&FId=245&back=home

PAVADINIMAS: Nukryžiuotojo freska

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Šalia pirmosios Katedros P sienos rasta senos laidojimo kriptos liekanų. V-R kryptimi kripta buvo 2,4 m ilgio; P jos karaštas nugriautas mūrijant dabartinio pastato pietinės sienos pamatą. Ant šios kriptos Š sienos vidinio tinkuoto paviršiaus aptikta figūrinės sienų tapybos. Tapyta ant sauso tinko mineraliniais pigmentais - ruda (ochra), žalia (žemė), raudona (cinoberis), juoda (trinta medžio anglis) - rišomąjai medžiagai naudoti gyvulinės kilmės baltymai. Tapyta al secco technika. Pavaizduota Nukryžiavimo scena: centre Kristaus ant kryžiaus figūra, iš kairės - Švč. Marija, iš dešinės - Šv. Jonas Apaštalas. Gerai išlikęs kontūrinis piešinys: lanksčiai, tvirta linija perteiktos pailgintų proporcijų asketiškos figūros. Kompozicijos dydis - 144x137 cm. Kriptos R sienos liekanose irgi matyti sienų figūrinės tapybos fragmentas, tačiau jis labai mažas ir apie jo siužetą nedaug ką galima pasakyti, nebent padaryti prielaidą, kad, matyt, visos keturios sienosbuvo ištapytos. Manoma, ši freska galėjo puošti pirmojo Vilniaus Vyskupo Andriaus arba kunigaikštienės Onos kriptą.
Ši freska - seniausias Lietuvoje žinomas sienų tapybos pavyzdys. Kompozicijoje pastebima ir bizantinio meno ir Vakarų Europai būdingų pereinamojo laikotarpio iš romanikos į gotiką bruožų. Sprendžiant iš stilistinių bruožų, Vilniaus katedros požemių sienų tapybą galima datuoti 14 a. pabaiga - 15 a. pradžia.

FIKSUOTOJAS: Napalys Kitkauskas

FIKSAVIMO METAI: 1994

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Vilnius

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 46-48

©: Sukūrimas Napalys Kitkauskas

Spausdinti

Atgal