ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=102&FId=302&back=home

PAVADINIMAS: J. Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama (ištraukos)

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Originali fiksacija

TEKSTINIS TURINYS:
Savim,
Savim ir šiuo pasauliu. O svajojau...
Ir aš svajojau, vyrai! A, tiek to...
Jūs manot - Katedra. O, toks tai svoris!
O kur tie pamatai, kur tos kolonos,
Kurios ją laiko ir į dangų kelia?
Nėra, bičiuliai mano, pamatų,
Nėra kolonų. Tuštuma ir melas.
Aš išdidus buvau. Galvojau - vienas
Iškėlęs nešiu savo idealą,
Paminklą pastatysiu žmogui. Žmogui,
Ne dievui ir ne vyskupui. Deja!
Tikėjimas, ištikimybė, meilė,
Tiesa ir grožis - visos tos chimeros
Dabar man spjaudo ugnimi į širdį.
Ne veltui jas Paryžiuje užkėlė
Meistrai ant dievo motinos bažnyčios!
Tiktai reikėjo padaryti jas
Su dviem galvom - tada visiems būt aišku,
Kad melas ir tiesa, blogumas ir gerumas - Tai ta pati dvigalvė chimera,
Sudeginanti žmogų ligi galo.
Kas aš dabar esu? Krūva griuvėsių...

Girdžiu - tėvynė! Aš remiuos dabar
Į ją - kaip į vienintelę koloną.
Į ją, nes nieko neturiu daugiau.
Tegu aš būsiu silpnas kaip vijoklis,
Tačiau, vyniodamasis apie ją,
Galbūt pakilsiu. Čia šiame rūsy,
Turėtų būt ir mano šaknys. Šičia
Aš prieinu prie Katedros esmės,
Prie jos idėjos - Katedra - Tėvynė,
Kuri kiekvieną priima, priglaužia,
Pažadindama darbui ir kančioms,
Prikeldama palūžusią svajonę,
Tikėjimą ir viltį. Ir tegu
Joje gyvena teisingumo dievas...

FIKSUOTOJAS: Justinas Marcinkevičius

FIKSAVIMO METAI: 1988

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Vilnius-Druskininkai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 269

©: Sukūrimas Justinas Marcinkevičius

Spausdinti

Atgal