ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=102&FId=304&back=home

PAVADINIMAS: Katedros eksterjero skulptūros

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Katedros eksterjerą puošia aštuoniolika apvaliųjų skulptūrų ir šeši reljefai. Pagrindiniame fasade yra šešios vėlyvojo baroko epochai priskiriamos apvaliosios skulptūros ir penki stačiakampio formato horeljefai. ir horeljefinė timpano kompozicija. Visos skulptūros nulipdytos iš stiuko.
Pastato pagrindinės dalies nišose, už portiko kolonų ant postamentų stovi apvaliosios evangelistų šv. Mato ir šv. Morkaus, šv. Luko ir šv. Jono, o vakarinių koplyčių nišose - Biblijos personažų Abraomo ir Mozės statulos. Visos skulptūros sudaro vientisą kompoziciją. Evangelistai vaizduojami su mažesnėmis simbolinėmis angelo, liūto, jaučio ir erelio figūromis ir kitais tradiciniais atributais. Evangelistų kūnai stambūs. Figūras vienija panašios pozos, draperijos. Jos kartoja neramių judesių ritmą, kuria herojų nuotaiką. Sienoje virš nišų yra šv. Petro ir Pauliaus gyvenimo tematikos penkios horeljefinės kompozicijos.
Frontono timpane yra horeljefas „Nojaus arka“. Daugelio figūrų kompozicija vaizduoja Biblijos personažo Nojaus šeimos auką Dievui po tvano. Kompozicijos ašis - aukuras su kylančiais dūmais. Abipus jos pagal timpano formą simetriškai sukomponuotos žmonių, tarpuose ir timpano šoniniuose kampuose - gyvulių figūros.
Pagrindinio fasado skulptūrų dekoro vieta ir dydžiai buvo numatyti architekto Lauryno Stuokos 1778 parengtame katedros rekonstrukcijos projekte. Skulptūras ir reljefus 1785-1791 m. sukūrė skulptorius Tomas Rigis.
Dvylika apvaliųjų šoninių fasadų skulptūrų yra rokoko stiliaus. Šios stovi koplyčių sienų išorinėse nišose, už kolonadų. Visos skulptūros lipdytos iš stiuko. Dydžiu, formų traktavimu ir psichologine charakteristika nepritaikytos prie klasicizmo architektūros. Tačiau kadangi matomos atskirai nuo pagrindinio fasado, išvengiamas stilių disonansas.
Pietinį fasadą puošia Lietuvos kunigaikščių septynios statulos, o šiaurinį - penkios jėzuitų šventųjų statulos. Palyginus su pietinio fasado skulptūromis pastarosios yra mažesnės. Šiaurinio fasado skulptūros sukurtos 1754-1768 m., o pietinio fasado - 1754 metais. Anksčiau jos stovėjo šv. Kazimiero koplyčioje: kunigaiščių skulptūros - didžiajame altoriuje, o šventųjų - šoniniuose altoriuose. Po 1831 m. sukilimo uždarius šv. Kazimiero bažnyčią, šios skulptūros atkeltos į katedrą ir 1832 m. pastatytos šoninių fasadų nišose.

FIKSAVIMO METAI: 1988

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 161-162

©: Išleidimas Vyriausioji enciklopedijų redakcija

Spausdinti

Atgal