ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1091&FId=2186&back=home

PAVADINIMAS: 2006 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1936 originalus J. Levanavičiaus rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kaip velnias vilką sutvėrė

Velnias, matydamas, kaip Dievas tveria gyvulius, sumanė ir jis ką nors sutverti. Pasiėmė molio ir nulipdė vilką. Bet jis nekruta, negyvas. Velnias buvo matęs, kad Dievas papučia dvasia ir gyvulis pasidaro gyvas. Ir jis vilkui pučia ir į ausį, ir į gerklę, ir pagaliau į uodegą, bet vilkas kaip negyvas, taip negyvas. Nueina tada velnias pas Dievą ir sako:
– Dieve, sutvėriau vilką, bet jis negyvas. Ką reikia daryti, kad jis pasidarytų gyvas?
– Gi nueik, – sako Dievas, – pas jį ir sakyk: „Vilkai, puci velnią!“
– Aha, – sako velnias, – gerai.
Nuėjo pas vilką velnias ir sako: „Vilkai, puci, Dievą!“
Bet vilkas nejuda. „Vilkai, puci, Dievą!“ – rėkia išsižiojęs velnias, bet vilkas negyvas ir tiek. Ką darys velnias, eina vėl pas Dievą.
– Kad vis tiek, Dieve, negyvas, – sako.
– Tu ne taip sakei, – sako Dievas.
– Taip, kaip man buvai sakęs.
– Nemeluok, ne taip. Na, tik sakyk taip, ir bus gyvas. Vėl velnias nuėjo pas vilką ir sako: „Vilkai, puci, Dievą!“ Vilkas nejuda ir tiek. Mato velnias, kad niekai, kad Dievo negalės apgauti. Tada jis pasiėmė vilką, nusinešė netoli eglės, pasistate, o pats rankom gatavai įsikabino į eglės šakas. Apsidairė aplinkui ir suriko: „Vilkai, puci, velnią!“ Vilkas kad šoko, kad puolė ant velnio, kad šis nė į eglę nespėjo įlėkti. Vilkas jį sučiupo už kojų ir išplėšė padus. Užtai velnias ir ligi šiandie vaikšto iškąstais padais. Užtai ir jo kojos kaip karvės.
Tiesa, o vilkas nesučiupęs velnio nulėkė į mišką.

PATEIKĖJAS: Ant. Leonaitis 49 m.

FIKSUOTOJAS: Jon. Levanavičius

FIKSAVIMO METAI: 2006

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Palašmenis, k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Palašmens k., Pakruojo vls.

©: Adaptavimas Dangirutė Giedraitytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal