Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=112&FId=141&back=home

PAVADINIMAS: Birutės kalno papėdės gyvenvietės keramika

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Keramika sudaro didžiausią ir įdomiausią gyvenvietės radinių grupę. Ji buvo trejopa: lipdyta, lipdyta su žiedimo žymėmis ir žiesta. Daugiausia, beveik pusė, rastos keramikos buvo lipdyta su žiedimo žymėmis.
Apie pusę visos lipdytos keramikos sudarė miniatiūriniai, 8–14 cm aukščio puodeliai, kurie dažniausiai randami daugelio Lietuvos, ypač pajūrio, kapinynuose. Puodeliai 9,5–16 cm skersmens anga, t.y. jų aukštis ir anga beveik vienodi. Pagal formą skiriami 4 miniatiūrinių puodelių tipai. Indelius lipdė iš juostų; mažesnių puodelių tarpus užspaudydavo pirštais, todėl jie ne tokie dailūs, su įspaudais dugneliuose. Sujungę didesnių indų juostas, šonus glaistydavo iš viršaus žemyn. Lipdytų puodų sienelės buvo apie 1 cm storio, o molyje pasitaikė iki 5 mm dydžio granito priemaišų. Kur kas rečiau moliui liesinti naudotas smėlis. Ornamentas miniatiūriniams puodeliams nebūdingas, tik keletas jų turėjo įkartas briaunų viršuje.
Daugelio puodų žiedimo žymės labai neryškios. Lipdytus su žiedimo žymėmis puodus nuo lipdytų skiria tik dailesnė ir taisyklingesnė forma, kartais rievelės šonuose, charakteringai įlenkta dugno kojelė. Jie plonesnėmis sienelėmis ir didesni, geriau išdegti, molis taip pat liesintas grūstu granitu, rečiau – smėliu. Pagal indų pavidalą, proporcijas bei briaunų formas lipdytą ir su žiedimo žymėmis keramiką galima suskirstyti į 14 tipų.
Visuose sluoksniuose gausiausiai rasta aukštų į apačią siaurėjančių puodų tiesiais kakleliais. Jie iki 36 cm aukščio, 15–26 cm anga ir iki 16 cm skersmens dugneliu. Ankstesniuose sluoksniuose šukių daugiau, vėlesniuose mažėjo. Laikui bėgant, puodai žemėjo ir platėjo, jų kakleliai trumpėjo. Tai rodytų, kad ši keramika išriedėjusi iš senesnės, dar 1 t-mečio lipdytos keramikos, ir išliko tol, kol keramikoje su žiedimo žymėmis gyvavo lipdymo tradicijos.
Panašūs į aprašytus buvo ir antro tipo puodai; tik jie ne tokie proporcingi, mažiau išryškintais peteliais. Trys (iš 18) atkurti indai buvo 27–38 cm aukščio. Nuo kitų indų šio tipo puodai skyrėsi išorėn atriestais kakleliais. Dauguma šukių aprūkusios, matyt, šiuose puoduose gamino maistą; be aprūkimo žymių tik patys didžiausi, skirti maistui saugoti.
Atskirą tipą sudarė 9 puodai, turėję išorėn riestus, su nedidele įduba viduje kaklelius. dydžiu ir proporcijomis jie panašūs į antro tipo indus. 10–11 a. sluoksnyje puodų su tokiais kakleliais dar nebuvo; nuo 13 a. antrosios pusės iki 14 a. pabaigos jų tolydžio daugėjo. Kaklelius ir briaunas su įduba dangčiui paprastai turi žiesti indai, todėl jų gausėjimas, laikui bėgant, yra dėsningas. Ypatinga forma išsiskiria kelios šukės su trumpais n formos kakleliais. Labai ryškus petukų nuolydis rodytų, kad šie indai artimi dvigubo kūgio formos indams.
Keramikos su neprofiliuotais kakleliais tipai yra būdingi pajūriui, paveldėję tūkstantmetes lipdytos keramikos technologijas ir formos tradicijas – paprasčiausių tipų kaklelių aptinkama dar neolito keramikoje. Be tradicinės pasitaikė ir neįprastesnės keramikos: rasta indo aukštu kakleliu ir atlošta briauna šukė, dekoruota nago įspaudais.
Žiestos keramikos buvo visuose sluoksniuose. Ji skyrėsi ne tik būdingomis rievėmis ar rievelėmis, bet ir plonesnėmis sienelėmis, smulkesniais granito gabalėliais molio masėje, geresniu išdegimu (vyravo raudonos ir rudos šukės; vadinasi, indai degti pakankamai deguonies prisotintoje aplinkoje).
Tik du žiestos keramikos tipai turėjo lipdytos ir su žiedimo žymėmis keramikos atitikmenų. 10–11 a. sluoksnyje aptikta žiestų puodų stačiais kakleliais ir stačiai atloštomis briaunomis šukių. Šio tipo indų pasitaikė ir vėlesniuose sluoksniuose – iki pat 14 a. pabaigos. Puodai 15–24 cm skersmens anga ir 3–4 cm aukščio kakleliu. Iš šio tipo indų išsiskyrė 2 šukės: indai buvo plonesnėmis sienelėmis ir geriau išdegti, jų petukai puošti šukelių spaudu ir rievelėmis, vienas su skylute po briauna. Žiestų puodų šukių su tokio tipo kakleliais ir briaunomis buvo ir Palangos bei Kretingos kapinynų 11–13 a. kapuose; panašios keramikos žinoma prūsų žemėse ir kaimyninėse srityse. Dažniausiai tos keramikos pasitaikė Vokietijoje, ir ji skiriama vėlyvajai slavų keramikai, aptinkamai iki 13 a. Todėl Palangoje rastos mūsų aptartos šukės laikomos importinėmis. Kadangi lipdytos keramikos indų su r pavidalo kakleliais ir briaunomis nebuvo, kitus rastus šio tipo puodus galima spėti esant pagamintus pagal importinės keramikos pavyzdžius.
Tam tikras lipdytos ir žiestos keramikos ryšys taip pat įžiūrimas puoduose su n pavidalo briaunomis.
Įsigalint žiedžiamajam ratui, sparčiai nyko senosios puodų ornamentikos tradicijos – Palangos žiestų puodų jau puošta ne briauna, bet indų petukai ir šonai. Labiausiai mėgtas rievelių ir bangelių ornamentas.
Peržvelgus svarbiausias puodų formas, galima teigti, kad lipdyta ir lipdyta su žiedimo žymėmis 10–14 a. Palangos keramika daug ką paveldėjo iš tradicinės senesnės kuršių keramikos. Žiestoje keramikoje tai pastebima gerokai mažiau. Be to, pastarojoje randama daug vietinei keramikai nebūdingų formos, technologijos, puošybos bruožų, atsiradusių dėl importinės keramikos įtakos. Importinė keramika bei jos įtakos rodo ilgalaikius ir aktyvius palangiškių ryšius su vakarų slavų prekybos centrais.

FIKSUOTOJAS: Vladas Žulkus

FIKSAVIMO METAI: 1989

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal