ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=112&FId=143&back=home
PAVADINIMAS: 1983 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1983 m. ištirtas 143 kv. m plotas kalno aikštelėje ir 254 kv. m plotas kalno papėdėje.
Kalno aikštelė tyrinėta P ir V pusėse nuo koplyčios. Aikštelės viduryje 22,5 m gylyje aptikta tik kultūrinio sluoksnio pėdsakų rusvo smėlio su skaldytais akmenukais, smulkių visiškai sunykusių geležies dirbinių pėdsakų, lipdytos lygiu paviršiumu ir žiestos keramikos šukelių. Š ir ŠR pusės aikštelės pakraštyje, prie smėlio pylimo, rasta nedidelių akmenukų ir keletas stulpaviečių. Iš V pusės aikštelę supo medžio ir molio sutvirtinimų juosta.
Piliakalnio kultūrinis sluoksnis datuojamas 2 t-mečio pradžia 15 a. Jis buvo užpustytas iki 1 m storio smėlio sluoksniu. Ant jo buvo susidaręs 315 cm storio juodos žemės su angliukais sluoksnis, kylantis į viršų Š, R ir P kryptimis. Ten buvo iš smėlio supilti iki 2 m aukščio pylimai, supę ovalo formos 16x13 m dydžio aikštelę. Pylimo plotis 6 m, tik R krašte jis siekė iki 12 m. V pusėje pylimo nebuvo, o PV buvo įėjimas. Aikštelės paviršius buvo 19 m aukščiau jūros lygio. Pylimo vidiniame pakraštyje rasta 10 medinių stulpų (du iš jų buvo aptikti dar 1976 m.). R (vidiniame) pylimo šlaite rastos dvi stulpaviečių poros. Sudegę pusrąsčiai ir tašytos lentos rodo, kad po esama koplyčia turi būti dar viena pora stulpų ir, kad šis 8,5x1,75 m dydžio statinys buvo su stogu. Jokių sienų žymių neaptikta. Stulpų skersmuo 1624 cm. Aikštelėje rastos laužavietės, kūrentos žemės paviršiuje. V ir centrinėje aikštelės dalyje laužaviečių buvo nedaug, o didžiausia jų dalis sukoncentruota R krašte. Įrenginys skiriamas vėlyviausiam gyvenvietės egzistavimo periodui ir datuojamas 1516 a. pradžia. Manoma, kad tai buvo pagoniška šventykla.
Į V nuo koplyčios, 11,2 m gylyje, rasti 3 palaidojimai karstuose. Du iš jų datuojami 18 a. Du palaidoti žmonės buvo vyrai, o trečiasis kapas priklausė 57 m. mergaitei. Mirusioji buvo palaidota su įkapėmis ant krūtinės rasti 3 žalvariniai žiedeliai: 1) išplatinta vidurine dalimi, 2) lietas juostinis ir 3) ažūrinis. Kapas datuojamas 17 a. viduriu.
Kalno P papėdėje, nedidelėje terasoje, buvo gyvenvietė, kurios du iki 1,5 m storio kultūriniai sluoksniai aptikti 1,22,2 m gylyje.
Seniausio, ant įžemio esančio kultūrinio sluoksnio rasta tik menki pėdsakai: skaldyti akmenys, lipdytos lygiu ir šiurkštoku paviršiumi bei žiestos puodų šukelės.
Viršutiniame kultūriniame sluoksnyje išskirti 5 horizontai su statinių žymėmis. Apatiniame horizonte aptiktos stulpavietės ir tamsesnė dėmė smėlyje, žymėjusi maždaug 7x8 m dydžio pastatą, kurio sienos galėjo būti iš horizontalių rąstų. Statinio Š dalyje buvo iš molio plūkto apie 1 m dydžio židinio liekanų. Pastate rasta žiestos keramikos, kurios briaunos puoštos įkartomis ir duobutėmis, pasaginė segė aguoniniais galais. Tam pačiam horizontui skiriamos aštuonios 0,91,1 m skersmens dėmės, kurių pjūviai parodė, kad tai galėjo būti į smėlį įkastos pintinės, skirtos saugoti maisto atsargoms.
Horizontui 3A priskirti pastatai, kurių sienas žymėjo didesnės ir mažesnės stulpavietės, išdėstytos nevienodais tarpais. Plote IX stulpavietės aptiktos 30 cm gylio griovelyje. Atidengti ir vieno viso pastato kontūrai. Jis buvęs 4x5,5-6 m dydžio, dviejų patalpų, iš kurių mažesnėje rastas 1 m skersmens ir 0,4 gylio židinys ir šalia jo 0,6x0,5 m duobė. Židinys grįstas akmenimis. Pastato ribose rasta žiestos keramikos.
Horizonto 3 pastatai rasti plotuose IX ir X. Pirmame jų būta 5 m pločio pastato su 2 m skersmens ir 30 cm gylio židiniu. Vienas židinio kraštas plūktas moliu. Ten rasta gyvulių kaulų ir žiestos keramikos. Plote X buvo atidengtas 8x8 m dydžio rentininis pastatas. Jis sudegęs, ir smėlyje likę apatinių sienojų liekanų. Sienos buvo suręstos iš rąstų ir apdrėbtos moliu. Pastato ŠV kampe atitverta 2 m pločio patalpėlė. Namo asla plūkta molio, prie r. sienos aukščiau aslos rastas apie 1,2x1 m skersmens ir 10 cm storio plūkto molio židinys. Jo centrinė dalis rūpestingai nuglaistyta. Židinį supo stulpavietės. Po juo buvo laužavietė, kurioje rasta kauliukų, gintaro, žiestos keramikos, pasaginė segė plokščiu lankeliu išplatėjusiais galais. ŠV kampe aptiktos keturių žiestų puodų šukės, netoliese rasta 12 cilindrinių molinių tinklo pasvarų (vienas iš jų ornamentuotas).
Horizonte 2 rasta 3 pastatų liekanų. Plote IX šalia pylimo buvo matyti maždaug 5x5 m dydžio rentinio pastato, kuriame buvo plūkta molio asla ir 1,2x0,8 m molio židinys, glaistytu paviršiumi, žymės. Po židiniu rasta laužavietė. Pastato ribose aptikta žiestos keramikos, geležinių laivo kniedžių. Jo išorėje gulėjo nedideli galąstuvai, nedidelis lipdytas indelis. Plote X rasti analogiško statinio pėdsakai, lipdytos ir žiestos keramikos.
Viršutiniame horizonte plotuose IX ir X atidengtos net 5 pastatų liekanos. Visi jie rentininiai. Vienas iš jų buvo apie 5x4,5 m dydžio, su molio asla ir plūktu židiniu glaistytu paviršiumi, kurio skersmuo apie 1 m (jis buvo įrengtas laužavietėje). Rasta žiestos keramikos, datuojamos 1516 a. pradžia. Plote X išliko apie 4,5x4,5 m dydžio panašaus statinio pėdsakų su analogišku židiniu. Rasta 14-15 a. žiestos keramikos. Čia buvę dar 2 panašūs pastatai. Apie vieno židinio 40 cm skersmens padą išliko jį juosęs 23 cm aukščio volelis. Greta židinio rasta pasaginė segė labai stilizuotais gyvuliniais galais. Ploto pietrytiniame kampe aptiktos 2 patalpų pastato liekanos.
Gyvenvietę iš P puslankiu juosė iki 2,53 m aukščio pylimas, supiltas per 2 kartus. Jo sampile rasta keramika identiška rastai gyvenvietėje. 1415 a. pylimo viršuje buvo sutvirtinimai, taip pat rasta maždaug 3,5x3 m dydžio statinio (galbūt bokšto?) pėdsakų.
Gyvenvietė kartu su pylimais užėmė apie 2000 kv. m plotą ir egzistavo nuo 1113 iki 16 a.
FIKSUOTOJAS: Vladas Žulkus
FIKSAVIMO METAI: 1983
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Palanga
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Sukūrimas Vladas Žulkus
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas
Spausdinti
Atgal