Archeologijos objektas "Palangos piliakalnis (šventykla), vadinamas Birutės kalnu" >> "1993 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=112&FId=145&back=home

PAVADINIMAS: 1993 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1993 m. buvo ištirtas vienas 65 kv. m plotas (XIII), kuris sujungė plotus VIII, X, XI, XII.
Plote XIII aptiktas iki 80 cm storio kultūrinis sluoksnis, kuriame išskirti 7 horizontai su statybos pėdsakais. Geriau išliko pastatų žymės horizonte 1 ir 3A. Be to, buvo rasti dar 4 įvairių laikotarpių pastatų molinių krosnių padai.
Pastatą 31, rastą horizonte 1, gerai ženkliino 0,5–1 m pločio molio juostos sienų vietoje. Namas buvo orientuotas R–V kryptimi, įėjimas buvo R pusėje. Pastato dydis buvo apie 4,5x3,5 m. R gale molio nebuvo – ten galėjo stovėti kitokios konstrukcijos siena. Prie V sienos, ties jos viduriu, rastas ovalus 1,2x0,9 m dydžio perdegusio molio lopinys (molio krosnies liekanos). Pastato ribose rasta žiestos keramikos, geležinių laivų kniedžių.
Horizonte 3A buvo atidengta 1990 m. aptikto pastato 23 su stačiakampiu plūkto molio židiniu R dalis. Namas buvo 6,5x4 m dydžio, orientuotas R–V kryptimi. 1,2 m nuo R sienos, pastato ašyje, buvo rąsteliais aprėmintas 92x73 cm dydžio perdegusio molio „lopas”. Šalia židinio pado rastas nedidelis lipdytas puodelis ir kito, žiesto, puodo apačia, pripilta perdegusio akmens trupinių. Be to, tarp židinio ir R sienos rastas iš plokščio smiltainio padarytas anties galvos formos 11,5x4,5 cm dydžio dirbinys (amuletas?), į įviją susukta žalvarinė juostelė, galąstuvo fragmentas, geležinės kniedės, smulkių gintariukų (tarp jų ir apdirbtų), klostėmis sulenkta ir apkapota švino plokštelė (naudota žaliavai). Keramika buvo lipdyta ir žiesta. Prie pat rytinės sienos, ties jos viduriu, rasta negili apie 30 cm skersmens duobutė, kurioje buvo 12 nedidelių natūralių akmenukų krūvelė. Netoli pastato gulėjo audimo staklių moliniai pasvarai (du iš jų buvo puošti kryžiaus apskritime įspaudu).
Giliau, horizontuose 4, 4A, 5 aptikta ir rentininių, ir stulpinių pastatų pėdsakų. Vyravo lipdyta keramika, tačiau rasta ir blogai išdegtos žiestos keramikos su aukštais kakleliais ir skylutėmis apačioje. Manoma, kad pastaroji buvo importuota iš vakarų slavų žemių.
Gyvenvietės chronologiją patikslino šie radiniai: horizonte 3 rasta žalvarinė plokštinė, keturlapio dobilo formos segė; horizonte 4 rasta pasaginė segė pastorintais išplotais galais ir įvijinės trikampio pjūvio apyrankės fragmentas; horizonte 3A rasti kryžiaus apskritime antspaudu dekoruotų audimo staklių pasvarai ir dekoruotas puodas – jie datuojami 7–10 a.
Tuo būdu statybos horizontai 4–3A (3) datuojami 9–10 a.

FIKSUOTOJAS: Vladas Žulkus

FIKSAVIMO METAI: 1994

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Vladas Žulkus

©: Išleidimas Leidykla „Diemedis”

Spausdinti

Atgal