ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=112&FId=151&back=home
PAVADINIMAS: 1990 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1990 m. gyvenvietėje buvo ištirtas 97 kv. m plotas ir 2 šurfai jos aplinkoje. Nauji plotai XI ir XII buvo kasami sujungiant ir perdengiant ankstesnius plotus.
Kultūrinis sluoksnis atidengtas 0,91,8 m, gylyje ir buvo 0,71,1 m storio. Jame išskirti 7 užstatymo horizontai, aptikta 13 pastatų pėdsakų (bendras šioje gyvenvietėje ištirtų pastatų skaičius pasiekė 30).
Pirmas įdomus radinys buvo aptiktas virš kultūrinio sluoksnio, perkasime, suardžiusiame viršutinius horizontus. Tai sidabro lydinys lietuviškas ilgasis suplotais galais, su 5 įkartomis, svėręs 114 g.
Plote XI, horizonte 1, aptiktas palyginti gerai išlikusios molinės kupolinės krosnies liekanos. Pirmiausia atidengtas daugiau kaip 2 m skersmens ir apie 0,25 m aukščio molio gūbrys, kurio pakraščiuose kyšojo akmenys. Vėliau nustatyta krosnies konstrukcija. Po sugriuvusiu kupolu ir pelenų sluoksniu aptiktas 1,1 m skersmens perdegusio molio padas su šoninių sienų liekanomis. Krosnies šonai ir kupolas buvo nulipdyti iš ovalo pjūvio molio volelių (7x3, 8x5, 8x7 cm), sudėtų vienas ant kito. Krosnies pado pakraščiais, po moliu, buvo 1,2 m skersmens akmenų žiedas, pasibaigęs pakuros vietoje. Po padu rasta ovali 2,5x1,45 m dydžio laužavietė, apkasta apie 10 cm gylio grioveliu. Be anglių ir pelenų, joje rastas ornamentuotas smiltainio verpstelis ir galąstuvėlis. Ploto V dalyje aptiktos gynybinio pylimo liekanos, saugojusios priešpilį iš PV pusės.
Horizonte 2 buvo aptikti trijų pastatų su molio krosnimis pėdsakai. Sluoksnyje rasta žiesta bei lipdyta keramika, laivų kniedės, moliniai audimo staklių pasvarai, gaubto apkalo fragmentas.
Horizonte 3 be dviejų plūkto molio krosnių padų buvo ir akmenimis apdėtas, žemės paviršiuje įrengtas židinys. Šalia vienos iš krosnių surastas štampu ornamentuotas molinis vertikaliųjų audimo staklių pasvaras.
Horizonte 3A atidengtos labai įdomaus pastato liekanos: surastas taisyklingas pastato kontūras, aprėmintas sudegusiais rąsteliais. Akmenų ir molio tinko buvo nedaug. Namo viduje aptikti eilėmis gulėję sudegę rąsteliai, kuriuos skersai dengė lentos tai, matyt, ne grindų, bet stogo konstrukcijų žymės. Pastatas yra buvęs apie 5 m pločio (ilgis tiksliau nenustatytas), orientuotas, matyt, RV kryptimi. Pastato R dalyje, ties viduriu, buvo 92x74 cm dydžio rąsteliais aprėmintas ir kuoliukais sutvirtintas stačiakampis plūkto molio židinio padas (be bortelio pėdsakų). Židinys yra buvęs atviras (toks surastas pirmą kartą). Pastato ribose buvo žiestos ir lipdytos keramikos.
Horizonte 4 išskirtas tik ploto XI V dalyje, už tako, ir tai rodo, kad gyvenvietė buvusi nevienodai užstatyta. Šiame horizonte aptiktas tik vienas molio krosnies gūbrys.
Horizonte 4A, juodoje su anglimis ir gyvulių kaulais žemėje, rastas dar vienas apardytas krosnies padas ir kito išsklaidyto židinio pėdsakai su šalia esančiais molio aslos lopiniais. Aptikta lipdytos keramikos.
Horizontas 5 seniausias. Jame aptikta stulpinių pastatų žymių. Stulpavietėse buvo akmenukų, jas kai kur dengė molio sluoksniai. Šiame sluoksnyje surinkta lipdytos lygiu ir šiurkščiu paviršiumi keramikos, geležinių kniedžių, rastas gintaro kabučio ruošinys, geležinis ovalinis skiltuvas. Ploto V dalyje šis sluoksnis aptiktas 3 m gylyje. Jo apatinėje dalyje rasta lipdytos lygiu paviršiumi ir nežymiai brūkšniuotu paviršiumi keramikos.
Plotas XII ištirtas arčiau kalno papėdės. Jame išskirti tik 3 horizontai (13), kur irgi rasta pastatų liekanų. Horizonto 2 pastato krosnies padas buvo apie 70 cm (vidinė dalis), aprėmintas molio su akmenimis borteliu. Krosnies padas buvo plūktas ant apie 2 m skersmens akmenų grindinio (gali būti, kad tai senesnis išsklaidytas židinys). Tarp akmenų rastos lipdytų puodų šukės, kaulai, gintaro gabaliukai, apdegę riešutų kevalai. Pastate, šalia krosnies, buvo žiestos keramikos, taip pat surastas masyvus lietas plačia vidurine dalimi žiedas.
Horizonte 3, gylyje 2,12,3 m, rasti 1983 m. atkasto namo 12 Š sienos pėdsakai, šalia ir aukščiau jų surinkta nemaža keramikos bei gyvulių kaulų.
Ploto XI ŠR kampe, 2 m gylyje, aptiktas kapas 1. Duobės kontūras išryškėjo žemiau humuso sluoksniuko, kuriame 1983 m. buvo rasta XVII a. keramikos (1,1 m gylyje). Kapo duobė orientuota 28-208 laipsnių ašimi, mirusiojo galva buvo į PV. Karsto liekanų nerasta, griaučių padėtis rodė, kad mirusysis buvo paguldytas (įmestas?) kniūbsčias. Tai buvo 2530 m. amžiaus vyras. Nerasta nei drabužių liekanų, nei aprangos detalių, nei įkapių.
Du šurfai iškasti į P nuo gyvenvietės teritorijos. Vienas jų 18 m atstumu nuo gyvenvietės, kitas senojoje jūros terasoje, 100 m į PR nuo Birutės kalno. Kultūrinių sluoksnio liekanų neaptikta.
1990 m. kasinėjimai parodė, kad tankiausiai buvo apgyvendinta centrinė Birutės kalno papėdės gyvenvietės dalis. Ploto XI V dalyje atidengti sluoksniai liudija, jog gyvenvietės gynybinis pylimas V krašte nesuko į Š, kaip manyta anksčiau, bet tęsėsi toliau į V, galbūt iki pat buvusio Baltijos jūros kranto. 1990 m. duomenimis, Birutės kalno gyvenvietė datuojama 1 t-mečio viduriu 14 a.
VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Radiniai iš Birutės kalno papėdės gyvenvietės
FIKSUOTOJAS: Vladas Žulkus
FIKSAVIMO METAI: 1992
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Palanga
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Sukūrimas Vladas Žulkus
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas
Spausdinti
Atgal