Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=113&FId=153&back=home

PAVADINIMAS: 1991 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Nutarus Kauno miesto vandens valymo įrengimus statyti Marvelės priemiesčio apylinkėse, buvo užsakyti žvalgomieji tyrimai būsimos statybos plote (apie 25 ha).
1991 m., žvalgant šią teritoriją, iškasta 804 kv. metrų šurfų. Dviejuose iš jų aptikti kapai (1 ir 4). Prie griaučių liekanų buvę įkapės (įmovinis kirvis, peilis, laiptelinė segė, geležiniai smeigtukai) bei kapus ribojantys akmenys rodė šioje vietoje esant senojo geležies amžiaus kapinyną.
Nors iki šių metų kapinynas archeologams nebuvo žinomas, tačiau keletas dirbinių, rastų klojant dujotiekį arba vandentiekį, anksčiau pateko į Vytauto Didžiojo karo muziejų.
Nors kapai aptikti lygioje iš aplinkos beveik neišsiskiriančioje vietoje, galima spėti, kad seniau čia galėjo būti kalva. Taip manyti leidžia kruopščiai atlikti aplinkos žvalgymai bei stratigrafiniai stebėjimai. Š ši kalva beveik siekė Nemuną, iš kitų pusių ją supo šiuo metu sąnašų sluoksniu užnešta senvagė. Kapinynas užima V buvusios kalvos dalį.
Tirtoje teritorijoje 0,4-0,5 m gylyje, ryškiai išsiskiria laužavietės, peleningos žemės dėmės. Visos jos panašios formos bei dydžio (iki 3,5 m skersmens). P tirtoje ploto dalyje aptiktos dvi puslankio formos duobės, užverstos akmenimis ir degėsiais. Panašu, kad šios duobės yra maždaug 10 m skersmens žiedo dalis. Tame pat gylyje rastas akmuo - gąlastuvas.
Tyrinėjimų metu ištyrus 1040 kv. m plotą, aptikti 67 kapai. Vienas jų degintinis, 63 griautiniai, trijose duobėse griaučių neaptikta, tačiau jų įranga (akmenys kapuose) leidžia spėti, jog čia turėję būti griautiniai kūdikių ir vaikų kapai.
Dauguma aptiktų kapų išsidėstę tvarkingai, eilėmis. Niekur nepastebėta, kad vėlyvesnis kapas pažeistų ankstyvesnį.
ŠR-R tirtų plotų dalyje tarpas tarp eilių gana didelis - iki 6 m. Tuo tarpu P-PV dalyje jis mažesnis - 2-4 m. Taigi, gali būti, kad šios eilės kapinyno centrinėje dalyje susijungia.
Didžioji dalis mirusiųjų laidota stačiakampėse užapvalintais kampais 0,5-1,75 m gylio duobėse.
Vaikams kastos mažesnės - 1,20-1,40x0,6-0,7 m, o suaugusiems didesnės - 2,20-2,26x0,7-0,9 ir 2,55-2,9x0,8-1,3 m dydžio duobės.
Kai kurių kapų duobių sampiluose (kartais ir po griaučiais) aptikta smulkių angliukų, degėsių.
Trijų kapų (28, 30, 33) duobių sampilų apatinėse dalyse išsiskiria ploni švaraus smulkaus žvyro sluoksneliai. Tokios struktūros žvyro kapinyno teritorijoje, nei greta jos nepastebėta.
Daugumoje kapų aptikta pavienių akmenų bei sudėtingesnių jo konstrukcijų. Pagal padėtį griaučių atžvilgiu galima išskirti dvi stambias grupes: I - akmenys virš griaučių; II - akmenys griaučių lygyje ar kiek giliau.
Vienuolikoje kapų aptiktos akmenų konstrukcijos virš griaučių. Galima spėti, jog jomis buvo pažymima kapo vieta (dažniausiai kojūgalis). Apie tai, jog šie akmenys neatsitiktinai pateko virš kapų byloja jų padėtis.
Šioje grupėje iš kitų tarpo išsiskiria kapai 4 ir 53. Kape 4 ties mirusiojo galva ir kojomis iš 3 eilių vienas ant kito krautų akmenų suformuotos sienelės. Kapo 53 duobės sampile, virš griaučių, aptikta 70 akmenų. Dauguma jų koncentravosi duobės kraštuose.
Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūrai būdinga tai, kad daugelyje kapų, prie griaučių iš abiejų mirusiojo šonų galvūgalyje bei kojūgalyje, randama po akmenį. Marvelės kapinyne taip išdėstytų akmenų aptikta 13-oje kapų. Šiam pogrupiui, matyt, priklauso ir kapas 32, kuriame dešiniojoje galvūgalio ir kojūgalio pusėje aptikta po du akmenis.
Akmenų greta griaučių ar po jais aptikta dar 16-oje kapų. Keturiuose iš jų (11; 14; 40; 42) abipus kaukolės padėta po akmenį. Aštuoniuose kapuose (12; 28; 32; 33; 47; 51; 62) greta griaučių aptikti pavieniai žalsvo atspalvio molio gniužulai. Jų padėtis skirtinga, pvz.: kape 12, 144 cm gylyje (griaučiai buvo 156 cm gylyje), palei trumpąsias duobės kraštines, buvo po du 10-15 cm skersmens molio gabaliukus. Kituose kapuose aptikta po vieną arba du tokio pat dydžio gabaliukus, dažniausiai galvūgalyje. Kapuose 30, 34, 44, 57, 58, 60, 62 aplink griaučius buvo keturkampės 2-8 cm storio ir 2-6 cm aukščio molio sienelės ar jų fragmentai. Kapinyno teritorijoje fiksuoti kieto priemolio sluoksniai yra visai kitos struktūros. Taigi, į kapus dėtas iš toliau atneštas molis.
Visi mirusieji guldyti aukštielniki, ištiestomis kojomis. Rankų padėtis įvairi (išskirta 12 skirtingų variantų). Labiausiai paplitę (po 5 atvejus) - abi rankos sulenktos beveik 180 laipsnių kampu, rankos sulenktos 45 laipsnių kampu taip, kad plaštakos gulėjo dubens kaulų srityje. Dauguma mirusiųjų guldyti galvomis į ŠV (13 vyrų, 4 moterys, vienas vaikas, 10 nenustatytos lyties žmonių). Devyni mirusieji (5 vyrai, 4 nenustatytos lyties žmonės) orientuoti į V, dešimt į PR (5 moterys, 1 vaikas, 4 nenustatytos lyties žmonės), į R orientuoti šeši mirusieji (4 moterys ir du nenustatytos lyties žmonės). Trys mirusieji palaidoti PV kryptimi (1 vyras, 1 moteris, 1 nenustatytos lyties žmogus), 1 vyras ir 2 nenustatytos lyties mirusieji galvomis buvo orientuoti ŠV kryptimi.
Tyrinėjimų duomenys leidžia teigti, jog didžioji dauguma mirusiųjų laidota be karstų, susukti į marškas. Apie tai byloja suspausta griaučių padėtis bei išlikę reto audinio pėdsakai ant kapuose 49, 54, 60 rastų geležinių dirbinių.
Karstų žymės užfiksuotos tik trijuose kapuose (10, 20, 21). Kapo 10 karsto liekanos (kontūrai) leidžia spėti jį buvus keturkampį 2,2x0,5 m dydžio.
Ištirtame Marvelės kapinyno plote, 0,95-1 m gylyje, aptiktas degintinis kapas (nr. 5). Sudegę kauliukai drauge su ritualinio laužo liekanomis supilti į 0,15-0,8 m gylio ir 0,7-0,8 m skersmens duobutę. Likusi degėsių bei angliukų dalis paskleista virš kapo ir aplink jį (bendras degėsių dėmės plotas 2,20x2,25 m, vidutinis storis aplink kapą - 5–15 cm).
Kapuose aptikta gana daug darbo įrankių, ginklų, papuošalų. Tik vyrams į kapus dėti įmoviniai kirviai, ietigaliai, peiliai-dalgeliai. Galbūt prie vyriškų įkapių reikėtų skirti antkakles. Vyro kape 22 rasta antkaklė kūginiais galais, o vaiko kape 18 - antkaklė buoželiniais galais.
Būdingiausia moteriška įkapė - yla. Tik moterys puošėsi stiklo bei emalės karolių apvaromis, apyrankėmis. Kape 62 palaidotos moters galvūgalyje rasti galvos papuošalo fragmentai.
Abiejų lyčių mirusiųjų kapuose aptikta gana daug įvairių tipų smeigtukų, segių, žiedų.
Sudeginto nenustatytos lytie mirusiojo kape rasta varinė diržo sagtis.
Tyrinėjimų metu aptikta keletas atsitiktinių radinių - peilis, žiedinis antsmilkinis, puodynės brūkšniuotu paviršiumi apatinė dalis.
Marvelės kapinynas skiriamas Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūrai. Griautiniai kapai datuojami 2-4 a. Degintinis kapas, matyt, priklauso vėlyvojo geležies amžiaus antrajai pusei.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Papuošalai iš Marvelės kapinyno (Kauno m.)

FIKSUOTOJAS: Audrius Astrauskas Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 1992

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas (Marvelė)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 90-94

Spausdinti

Atgal