Archeologijos objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "2002 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=113&FId=2409&back=home

PAVADINIMAS: 2002 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
2002 m. buvo tęsiami dar 1991 m. pradėti Marvelės kapinyno tyrimų darbai. Kapinynas yra Kauno m. teritorijoje, žemutinėje Nemuno slėnio terasoje.
Pastraisiais metais tyrinėta 50 kv. m teritorija kapinyno P krašte. Nedidelės dviejų tyrimų plotų dalys (163 ir 164) tyrinėtos greta 2001 m. tyrinėtų plotų. Tyrimų plotas orientuotas Š-P kryptimi.
2002 m. ištirti 6 griautiniai žmonių kapai (1290–1295). Griautiniai kapai skirtini romėniškojo laikotarpio C1a-C3 fazėms, t.y. datuojami 2 a. pabaiga – 4 a. pradžia. Apibendrinus tyrimų rezultatus, Marvelės kapinyne šiuo metu yra ištirti 1295 griautiniai ir degintiniai žmonių kapai bei iki dešimties grupių kapų.
2002 m. tyrinėti kapai telkiasi vienoje vietoje, sudarydami penkių kapų grupę, išskyrus kapą 1295 – jis atrastas ankstesnių tyrimų zonoje. Mirusieji laidoti kūnus orientuojant PR kryptimi (kapai 1291, 1293, 1294) arba ŠR kryptimi (kapai 1290, 1292).
Dabartinis žemės paviršius tyrinėtoje kapinyno teritorijos dalyje buvo bene žemiausias. Tačiau pirminio paviršiaus reljefo būta beveik lygaus. Griautiniai kapai tyrinėti gelsvo smėlio sluoksnyje. Laidota apie 1,8 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Spėjamą laidojimo paviršių apibrėžia pavieniai akmenys, atrandami virš kapų arba greta. Kapų duobės gana gerai skyrėsi aplinkoje. Skirtinguose kapuose griaučiai nevienodai išlikę, tačiau visur jie yra labiau ar mažiau sunykę. Nepavyko atlikti antropologinių tyrimų – baigiantis tyrimų sezonui buvo pavogtas ekspedicijoje naudojamas statybininkų vagonėlis su jame saugomais žmonių skeletų likučiais. Kapuose nepastebėta karsto likučių. Tyrimų metu dažniau atrandamos molio sienelės – jų likučių būta 1291 ir 1293 kapuose. Molio sienelės įrengtos griaučių lygyje. Romėniškajam laikotarpiui būdinga akmenų konstrukcija atrasta 1291 kape – ties kojomis, galva, prie dubens buvo padėti akmenys. Mirusieji laidoti stačiakampėse duobėse suapvalintais kampais. Vaikams kastos mažesnės duobutės (1290). Sprendžiant pagal įkapes, daugiausia tyrinėta moterų kapų (1291, 1292, 1293), tai patvirtina ir laidojimo kryptis.
Beveik visuose kapuose rastos gausesnės ar skurdesnės įkapės. 2002 m. kapams būdingiausios apyrankės, jos rastos 3 kapuose (1291, 1292, 1293). Taip pat atrastos trys segės (2 lankinės su nedidelėmis profiliuotomis buoželėmis virš įvijos, viena laiptelinė III grupės segė – artimas klaipėdietiškosioms variantas), šaukštinė II gr. antkaklė (1293). Ypač turtingas buvo 1293 kapas, kuriame be pagrindinių įkapių (8 apyrankių, antkaklės, segės su grandinėle, žiedo), įdėtos ir papildomos įkapės (Veliuonos tipo apgalvis iš įvijų ir kabučių su skardelėmis, laiptelinė segė).

FIKSUOTOJAS: Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 2002

SKELBTA LEIDINYJE:
ATL 2002 m., V., 2005, p. 92-3

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal