Archeologijos objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "2003 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=113&FId=2410&back=home

PAVADINIMAS: 2003 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
2003 m. buvo tęsiami dar 1991 m. pradėti Marvelės kapinyno tyrimų darbai. Po kelerių metų pertraukos vėl sugrįžta prie žirgų kapų, kurie išsidėstę R kapinyno teritorijos pakraštyje.
2003 m. tyrinėtas 45 kv. m plotas, esantis PR kapinyno dalyje – tai ploto 294 R pusė (V šio ploto pusė tyrinėta 2000 m.). Jis orientuotas P-Š kryptimi. Tyrimų metu ištirti 9 griautiniai žirgų kapai numeruojami Kž 229–236 (tarp jų Kž 232–I ir 232–II), kurie visi buvę ties gretimo ploto 293 Š riba. Tarp jų randami pavieniai smulkūs degintiniai žmonių kauliukai. Tačiau jie nesudaro jokio telkinio ir, matyt, yra patekę iš gretimų degintinių kapų (V ar Š pusėse). P ir PR šio ploto dalis tuščia – kapų čia nebuvo rasta. Dabartinis paviršius nežymiai nuolaidėjo PV kryptimi, pirminis paviršius šioje vietoje buvo lygus, plotas yra Nemuno slėnio pakilumos centrinėje dalyje. Arčiausiai paviršiaus esantys kapai rasti praktiškai po humusingo paviršiaus sluoksniu. Žirgų kapų duobių kontūrų negalima buvo išskirti dėl žemės struktūros, ir dėl labai tankiai vienas greta kito palaidotų individų, labai dažnai gana sunku buvo atskirti atskirų žirgų skeletus. Be to, žirgų palaikai yra išmėtyti, kaulai ar jų dalys susimaišę ir identifikuoti atskirus individus buvo gana sunku. Visi žirgų kapai priskirtini tam pačiam kapų tipui – tam tikro dydžio plote kapinyno paviršiuje ar giliau pažeriami sukapoti žirgo palaikai. Tokį kapą charakterizuoja be tvarkos išmėtytų kaulų ir jų fragmentų telkinys. Kapai datuotini vėlyvuoju geležies amžiumi. Tokio tipo kapų Marvelėje rasta ir ankstesnių tyrimų metu.
Tyrimai papildo, bet iš esmės nepakeičia anksčiau padarytų apibendrinimų. Po 2003 m. tyrimų paaiškėjo, kad šioje dalyje toliau į R pusę tęsiasi kapai, tačiau P pusėje greičiausiai fiksuota kapinyno riba, pasibaigianti žirgų kapų grupe. Ši kapų grupė lieka nebaigta tyrinėti, nes ir degintiniai žmonių, ir žirgų kapai tęsiasi toliau į R, o degintiniai žmonių kapai randami ir Š dalyje.
Tyrimų metu rastos 1-3 skirtingos vietos su žirgų palaikais. Žirgų kapų tirtame plote labai daug, čia labai sunku tiksliau apibrėžti kapo duobės formą ar dydį. Remiantis osteologine analize (ją atliko LVA doc. L. Daugnora) beveik visuose kapuose rasti dviejų individų palaikai (tik Kž 235 palaidotas vienas individas), bendras palaidotų individų skaičius siekia 18. Paprastai laikodti 5-6 metų eržilai.
Visiems kapams būdingi paviršiuje išmėtyti palaikai, randami išsibarstę gana skirtingo dydžio plotuose – nuo 0,5x1,0 m ar 0,7x0,9 m iki 0,9x1,9 ar 1,2x1,5 m dydžio ir pan. Pastebėta, kad kaulai paprastai pažerti vienu sluoksniu, retkarčiais dviem ar daugiau (Kž 232). Toks žemės su permaišytais išmėtytais kaulais plotas siekia nuo 5-8 cm iki 0,2-0,26 m storio, tačiau vyrauja apie 0,12 m storis (Kž 230, 232-I, 232-II, 233). Tarp jų įsiterpia ryškiau ar sunkiau pastebimi švaresnės (be kaulų ar su mažesniu kiekiu kaulų) žemės sluoksneliai. Susidaro įspūdis, kad šie kapai formuojami per kelis kartus, t.y. vienu metu paaukojus žirgą, jo palaikai truputį užberiami žeme; po to čia pat aukojamas kitas žirgas. Tai ryškiai liudija kai kuriuose kapuose išskiriami tokie sluoksniai, kur kartu su žirgo palaikais (kai kuriomis kūno dalimis?) sudedamos ir įkapės – kamanų dalys, sagtys, apkalai ir kt. Šiuose sluoksniuose kaulai guli be jokios tvarkos, vyrauja galūnių ir galvos kaulai – išmėtyti visame plote, neretai sulaužyti, visur pasklidę dantys, galvos kaulų fragmentai. Preparuojant šie atskiri plotai paviršiuje gan aiškiai skiriasi. Paprastai laidoti du individai.
Žirgų kapuose rasta įvairių dirbinių. Tarp kaulų rasta žirgo aprangos dirbinių ar jų fragmentų – žąslai (2), balnakilpės (2), įvairiausi apkalėliai, kabučiai, įvijos, sagtys, geležinis skambalas. Radiniai liudija apie tokio tipo kapams būdingas gausesnes ar retesnes įkapes – jos rastos visuose kapuose. Kartais randami gintariniai dvigubo nupjauto kūgio formos karoliai (Kž 231, 236), dažnas radinys – įvairaus dydžio karčių įvijos, kartais su išlikusiais viduje raištelių likučiais. Labai dažnos kapuose įvairių formų geležinės sagtys – ovalios, kvadratinės, stačiakampės, D formos.
Kapai datuojami 9-11 a.

FIKSUOTOJAS: Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 2003

SKELBTA LEIDINYJE:
ATL 2003 m., V., 2005, p. 113-114

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal