ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=149&FId=1282&back=home
PAVADINIMAS: Indoeuropiečių ūkio modelis pagal M. Gimbutienę
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas
TEKSTINIS TURINYS:
Indoeuropiečių ekonomika buvo paremta gyvulininkyste. Pagrindiniai prijaukinti gyvūnai galvijai, avys, ožkos, arkliai, kiaulės. Jie buvo žinomi per visą Kurganų kultūros laikotarpį. Labai trūksta duomenų apie arklio prijaukinimo pradžią. Taip pat nėra žinoma ilgalaikių Kurganų kultūros gyvenviečių. Dažniausiai jos randamos kopose. Tik keliose iš jų buvo aptikta arklių laikymo pėdsakų. Prijaukintų gyvūnų kaulai ankstyvojo Kurganų kultūros periodo gyvenvietėse sudaro 70-80%. Tuo tarpu laukinių gyvulių kaulai tesudaro 17%. Vienoje gyvenvietėje Volgos upės žemupyje (Khugar Repin) arklių kaulai sudarė 80% visų prijaukintų gyvulių kaulų. Jie datuojami 4400 m.pr.Kr. Arklių mėsos naudojimas maistui greičiausiai buvo pagrindinė jų prijaukinimo priežastis. Plokščios, arklio galvą vaizduojančios figūrėlės randamos Volgos žemupyje, šiaurės Kaukazo stepėse, Ukrainoje, Moldavijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Nepaisant atstumo, jos labai panašios.
Įrankiams bei papuošalams gaminti plačiai naudoti galvijų, avių kaulai, šerno iltis, briedžio ragai. Vienas tipiškiausių Kurganų kultūros žmonių įrankių buvo iš briedžio ragų gaminti plaktukai-kapliai. Jie randami tiek gyvenvietėse, tiek palaidojimuose. Tai galėjo būti vėliau atsiradusių kovos kirvių prototipas. Dažnas radinys yra kaulinės ylos, kalteliai. Titnaginiai strėlių antgaliai buvo naudoti ir kaip ginklai, ir kaip medžioklės įrankiai. Mediniai lankai iki šių dienų neišliko, bet juos buvus liudija stelų raižiniai. Kurganų kultūros gyvenvietėse randami kaulo-rago žeberklai, žvejybos kabliukai, žuvų kaulai rodo žvejybos svarbą jų ekonomikai.
Žemdirbystė indoeuropiečiams buvo pažįstama, bet netokia svarbi kaip gyvulininkystė. Visame pietų Rusijos stepių bei Juodosios jūros šiaurinės pakrantės regione rasta vos keletas titnaginių pjautuvų. Girnos, grūstuvai taip pat rodo, kad žemdirbystė buvo praktikuojama. Į šiaurę nuo Juodosios jūros esančiuose kapuose bei palaidojimuose rasta sorų grūdų bei meliono sėklų. 26,5 cm ilgio smailus trikampis įrankis iš smiltainio aptiktas Mikhajlovkos gyvenvietėje. Jis galėjo būti naudojamas kaip noragas.
Dniepro žemupyje bei Volgos upės regione buvo rastos dviračių bei keturračių medinių vežimų liekanos. Taip pat jų modeliai iš molio. Ratai bei miniatiūriniai moliniai jų modeliai taip pat randami visose teritorijose, kuriose išplito Kurganų kultūros žmonės. Kada vežimai atsirado nėra aišku. Manoma, kad į vežimus buvo kinkomi jaučiai, o ne arkliai. Tai patvirtintų Rumunijoje rastos įkinkytų jaučių figūrėlės, datuojamos 3700 m. pr. Kr.
Vėlyvuoju Kurganų kultūros periodu jau turėjo egzistuoti ir vietinė metalurgija. Tai rodo aptinkami tigliai. Iki tol metalinių dirbinių grupę sudarė varinės ylos bei nedideli durklai. Kurganų kultūros žmonės šiaurės vakarų Kaukaze nuo 3 t-mečio pr. Kr. vidurio metalinius dirbinius gaminosi iš vario, sidabro, aukso. Tai rodo karališkojo kapo Maikopo kapinyne įkapės: auksinės, sidabrinės vazos, karoliai, žiedai, jaučių, ožkų, liūtų figūrėlės, variniai kirviai, durklai, peiliai.
Indoeuropiečių keramika buvo grubi, nedažyta. Molis liesintas kiaukutais ir smėliu. Indų formos buvo labai konservatyvios. Nemažai randama ovalių smailiadugnių puodų. Taip pat dažnai buvo naudojami ir plokščiadugniai indai, taurės.
FIKSUOTOJAS: Marija Gimbutienė
FIKSAVIMO METAI: 1997
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 7782
©: Vertimas Ugnė Nosova
Spausdinti
Atgal