ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=149&FId=322&back=home
PAVADINIMAS: Indoeuropiečių genetika
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas
TEKSTINIS TURINYS:
Pastaruoju metu genetikos mokslas tampa vis svarbesnis indoeuropiečių kilmės problemos sprendimui (kai kurių tyrėjų nuomone svarbesnis ir už antropologiją). Didelę įtaką šiuo klausimu padarė Luca Cavalli-Sforza darbas The history and geography of human genes. Mokslininkas teigia, kad įvairūs aplinkos veiksniai labai įtakoja žmogaus skeleto raidą. Tuo tarpu genų dažniai šiems poveikiams yra atsparūs, jie išlieka stabilūs laikui bėgant. Genų dažnis gali kisti dėl mutacijų (kurios yra labai retos), natūralios atrankos, genų dreifo (būdingo mažoms populiacijoms), taip pat dėl migracijų. Kadangi indoeuropiečių kalbos po dabar užimamą teritoriją galėjo pasklisti ir migracijos būdu, tai dabartinių šios teritorijos gyventojų genų dažniai turėtų šį procesą atspindėti. Tam, kad migracija vietinių žmonių genome paliktų pėdsaką, naujai atėjusių žmonių genų dažniai turėtų skirtis nuo vietinių. Norėdami atsekti tokius procesus genetikai turi pasitelkti daugybę genų dažnių.
Jei būtų žinomi priešistorės bendruomenių Eurazijoje genetiniai duomenys, galima būtų patikimai įvertinti indoeuropiečių kilmės hipotezes. Deja, tokių duomenų dabar beveik nėra.
Dabartinių populiacijų genetiniai duomenys yra vertingi deminės difuzijos hipotezės pagrindimui (pagal ją indoeuropiečių plitimas siejamas su žemdirbystės plitimu iš vakarų Anatolijos). Jei deminė difuzija iš tiesų vyko, jos pėdsakai turėtų būti atsekami ir dabar. Deja, vertinant kitas indoeuropiečių kilmės teorijas, dabartinių žmonių genetiniai duomenys nedaug galėtų padėti. Geras tai paaiškinantis pavyzdys būtų kilmės iš pietų Rusijos stepių teorija. Pagal ją vėlyvojo neolito laikotarpiu ten susiformavo Kurganų grupės ir pradėjo plisti į Europą. Bet iš ten pat į Europą veržėsi ir hunai, ir mongolai, ir kitos populiacijos. Todėl jei dabartinių žmonių genuose šie procesai ir atsispindėjo, sunku būtų atsekti kuris būtent.
Tolesnis svarbus žingsnis genetikos srityje būtų DNR išskyrimas iš pakankamo kiekio Eurazijos priešistorės populiacijų skeletų liekanų. Genetikos specialistai tuomet būtų pajėgūs atkurti šių populiacijų istoriją bei indoeuropiečių etnogenezę.
FIKSUOTOJAS: John Day
FIKSAVIMO METAI: 1999
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 271336
©: Vertimas Ugnė Nosova
PASTABOS:
Spausdinti
Atgal