ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=149&FId=323&back=home

PAVADINIMAS: Indoeuropiečių antropologija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
Antropologijos mokslas jau nuo XIX a. prisijungė prie indoeuropiečių problemos sprendimo. Šiuo klausimu buvo iškelta daug įvairių hipotezių. Pirmosios jų dažniausiai būdavo paremtos kaukolės matavimais, kuomet pagal jos ilgio ir pločio santykį kaukolės skirstomos į dolichokranines, brachikranines ir mezokranines. Iki pat XX a. pradžios buvo manoma, kad iš Eurazijos stepių atėję indoeuropiečiai buvo brachikranai. Tačiau vėlesnės studijos parodė, kad brachikranai pirma pasirodė vakarinėje Europos dalyje ir tik vėliau rytinėje. Taip pat buvo paplitusi hipotezė, kad iš Azijos atkeliavę indoeuropiečiai buvo dolichokranai. Antropologai ypatingą dėmesį kreipdavo ir į skeleto ūgį. Vienoje iš ankstesnių hipotezių teigiama, kad indoeuropiečiai išplito Eurazijoje savo didelio ūgio bei jėgos dėka. Tuo jie esą buvo pranašesni už mažesnio ūgio bei kita kalba šnekančius žmones. Dabar yra žinoma, kad aukštą ūgį įtakoja ne tik paveldimumas, bet ir socialinė padėtis, maisto kokybė, gyvenimo sąlygos.
Etnografiniai tyrinėjimai rodo, kad didesniąją migruojančių grupių dalį sudaro vyrai. Todėl dažnai yra manoma, kad senovės skeletų liekanos turėtų tai atspindėti. Neretai kaip pavyzdys pateikiami IV tūkst. pr. Kr. rytų Vengrijos pilkapiai, kuriuose palaidotų moterų palaikai yra visiškai tokie pat kaip ir ankstesnių laikotarpių. Tuo tarpu daug didesni vyrų skeletai greičiausiai rodo jų nevietinę kilmę. Bet tai taip pat gali reikšti, kad vyrai valgydavo daugiau baltymų turintį maistą.
Kartais antropologai daro išvadas turėdami labai nedaug pavyzdžių. Bandydami įrodyti vieną ar kitą indoeuropiečių migracijos teoriją kai kurie jų remiasi vos vienu skeletu. Dažnai, deja, jie neturi iš ko rinktis. Gali būti, kad proistorėje egzistavusios bendruomenės nariai ne visi buvo palaidoti ir geriausiu atveju tik dalis jų buvo rasta. Iš pastarųjų taip pat ne visi galėjo būti pakankamai gerai išlikę antropologiniams tyrimams.
Senovės populiacijų skeletų liekanos nėra tokios iškalbingos ir negali pasakyti ar kitų bendruomenių įsiveržimai į regioną (kuriuos jos gali atspindėti) kartu atsinešė ir indoeuropiečių kalbą. Todėl itin svarbus yra glaudus antropologų, archeologų bei lingvistų bendradarbiavimas. Dabar dažnai tam tikram regione indoeuropiečių pasirodymas yra sugretinamas su atitinkamu archeologiniu kompleksu. Antropologai, studijuodami tokio komplekso skeletų liekanas turi galimybę patikrinti ar jos skiriasi nuo ankstyvesnės komplekso medžiagos. Taip būtų patvirtintas kitos populiacijos žmonių atėjimas.
Įdomu paminėti, kad antropologiniai duomenys negali patvirtinti vienos iš populiariausių indoeuropiečių kilmės iš vakarų Anatolijos teorijos. Jie yra palankesni kilmės iš pietų Rusijos stepių teorijai. Antropologiniai duomenys patvirtina stepių bendruomenių plitimą vakarų kryptimi, bet vakarinė šio plitimo riba buvusi rytų Vengrija. Remiantis jais, stepių bendruomenės niekuomet nepasiekė Virvelinės keramikos kultūros paplitimo teritorijos, todėl pastaroji negali būti iš jų kildinama.

FIKSUOTOJAS: John Day

FIKSAVIMO METAI: 1999

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Vertimas Ugnė Nosova

Spausdinti

Atgal