ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=149&FId=327&back=home
PAVADINIMAS: Paskutiniojo ledynmečio traukimosi metu vykusios indoeuropietizacijos modelis pagal A. Girininką
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Pagal Algirdo Girininko modelį, indoeuropiečiai formavosi paskutiniojo ledynmečio paplitimo ir traukimosi laikotarpiu, trukusiu iki 11000 m. pr. Kr. Tuo metu žmonės buvo priversti apsigyventi Europos pietuose, rytuose ir pietvakariuose. Traukiantis ledynui, paskui šiaurės elnių bandas į šiaurinės Europos teritorijas patraukė bendruomenės, kalbėjusios nediferencijuota indoeuropiečių bendruomenių kalba. Tą teiginį gali patvirtinti finaliniame paleolite susiklosčiusi šiaurės Europos apgyvendinimo situacija. Poledyniniu laikotarpiu Šiaurės Europoje apsigyveno Madleno Graveto, Svidrų kultūrų gyventojai. Mezolite čia paplito Pulli (Kundos), Maglemozės ir Janislavicų kultūros, kurių pagrindu formavosi Volgos aukštupio, Dnepro-Doneco, Narvos, Dubičių, Ertebiolės-Elerbeko, Linijinės-juostinės keramikos, Piltuvėlinių taurių, Balbergo, Michelsbergerio ir kt. kultūros. Jos atsirado ir vešėjo dėl mainų, todėl turėjo daug bendrumų. Mainai neapsiėjo be kalbinių bendrybių atsiradimo. Šių kultūrų gyventojų kalba ir tolo (dėl kultūrinių bendruomenių izoliavimosi tendencijų), ir bendrėjo (dėl išorinių tarpkultūrinių ryšių), kol susiformavo atskiri indoeuropietiški kalbiniai junginiai.
Mezolito ir ankstyvojo neolito metu archeologams nežinoma nė viena ryškesnė migracija Šiaurės Europoje. Todėl iki pat viduriniojo ir vėlyvojo neolito čia gyveno poledyniniu laikotarpiu apgyvendinta populiacija.
Kurganų kultūros įtakoje Šiaurės Europoje pasirodė Rutulinių amforų bei Virvelinės keramikos kultūros. Tai buvo pietinių indoeuropiečių poslinkis į poledyninio etnoso apgyventas teritorijas. Jų migracijos priežastis lėmė pietinių indoeuropiečių populiacijų išaugimas vystantis žemdirbystei ir gyvulininkystei. Todėl pastebimi kalbiniai, kultūriniai bendrumai tarp poledynmečio gyventojų ir naujai atvykusiųjų buvo tik nutolusio etnoso bendrumų lygmenyje.
A. Girininkas pažymi, kad jo pasiūlytas etnosų formavimosi raidos Šiaurės Europoje modelis iš esmės prieštarauja šiandien įsigalėjusioms lyginamosios kalbotyros bei etnokultūros schemoms, tačiau, pasak autoriaus, archeologiniu požiūriu šis pateiktas indoeuropiečių kilties procesas turi tvirtų argumentų.
FIKSUOTOJAS: Algirdas Girininkas
FIKSAVIMO METAI: 2005
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 65
©: Sukūrimas Algirdas Girininkas
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas
Spausdinti
Atgal