ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=149&FId=328&back=home
PAVADINIMAS: Vėlyvajame neolite vykusios indoeuropietizacijos modelis pagal M. Gimbutienę
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas
TEKSTINIS TURINYS:
Marijos Gimbutienės teorija visiškai supriešina du atskirų archeologinių kultūrų kompleksų blokus: iš vienos pusės Senosios Europos civilizacijos kultūros, iš kitos Eurazijos stepių Kurganų tradicija. Pirmajai atstovauja taiki, egalitarinė, matrilinearinė, didelėmis bendruomenėmis patogiai išplanuotuose miesteliuose gyvenusi sėslių žemdirbių visuomenė. Jos žmonės beveik nepažinojo ginklų, o gyveno atsidavę menams bei amatams. Tokią jų veiklą skatino atitinkama ideologija bei mitologinis pasaulėvaizdis.
Visiškai priešinga buvusi Kurganų kultūra: jai atstovauja pusiau klajokliai, mobilūs, karingi raiteliai, gyvenę patrilinearinėje, socialiai stratifikuotuoje visuomenėje. Arklio prijaukinimas šios kultūros atstovams buvusi pagrindinė judėjimo į vakarus priežastis.
M. Gimbutienės hipotezės esmė: pasikartojantis ir nuoseklus stepių pastoralistų (Kurganų kultūros atstovų) skverbimasis į Senosios Europos teritoriją. Šią hipotezę M. Gimbutienė pirmą kartą suformulavo 20 a. 6 dešimtmečio antroje pusėje, o vėliau ją dar koregavo. Remdamasi radiokarbono datomis M.Gimbutienė teigia, kad pastoralistų skverbimosi procesas vyko trimis etapais (bangomis):
Pirmoji Kurganų kultūros plitimo banga 44004200 m. pr. Kr. Šio proceso ištakas M. Gimbutienė nurodo buvus Volgos miškastepių regiono archeologinėse kultūrose. 44004300 m. pr. Kr. jų atstovai pradėjo migruoti į pietvakarius (Kaukazo aukštumas) bei į vakarus (Dnepro žemupio regioną) įtakodami ten naujų kultūrinių grupių susiformavimą (Srednij Stog II), kurios toliau savarankiškai arba kartu su ankstesnėmis skverbėsi gilyn į pietryčių Europos žemdirbių teritoriją. Pasak M. Gimbutienės, ši pirmoji migracijos banga buvo masinio karinio įsiveržimo pobūdžio, o jos pasekmės ankstyvosioms žemdirbių kultūroms buvo katastrofiškos: sunaikinama Karanovo-Gumelnitos kultūra, ženkliai transformuojama KukutenioTripolės kultūra, kuri, nepaisant to, vystėsi ir toliau. Daugiausiai ši Kurganų žmonių plitimo banga palietė Kukutenio, Karanovo, Vinčos, Lengjelio, Tisos kultūras bei Dunojaus aukštupio baseiną.
Antroji Kurganų kultūros banga 34003200 m. pr. Kr. Šios bangos priežastis buvo tos pačios pastoralistų gentys iš tų pačių Volgos stepių. Svarbus buvęs jų pasirodymas Kaukaze (KurosArakso upių kultūra bei Maikopo kultūra) ir iš ten atneštos naujovės: šios bangos dėka pietų ir rytų Europoje paplito bronzos technologijos. Iškyla Mikchaylovka kultūra, visiškai persitvarko likusios tradicinės ankstyvųjų žemdirbių kultūros, susiformuoja Usatovo kultūrinis kompleksas, o taip pat Ezero kultūra bei BadenoVučedolės kultūrinis blokas. Laivais stepių pastoralistai galėjo pasiekti rytinius Viduržemio jūros krantus.
Trečioji Kurganų kultūros banga 30002800 m. pr. Kr. Ji susijusi su vėlyvosios Jamnos kultūros atstovais. Jų masinė migracija nulėmė galutinį KarpatųDunojaus bei Balkanų regiono pertvarkymą. Taip pat ši banga paskatino Linijinėsjuostinės keramikos bei Rutulinių amforų kultūrų formavimosi procesą, tuo užbaigdama Europos bendruomenių indoeuropeizacijos procesą.
Naujai atėjusių žmonių pagrindiniu įrodymu M. Gimbutienė laiko laidojimo tradicijos pasikeitimą Senojoje Europoje. Ankstesnius paprastus palaidojimus duobėse pakeitė iš akmenų sudėti pilkapiai, kuriuose rastos vadui ar kariui pritinkančios įkapės (lankai ir strėlės, ietys, durklai, raginiai kirviai, arklių kaulai). M. Gimbutienė dažnai pabrėžia, kad šie nauji palaidojimai yra išimtinai vyrų, tuo tarpu kai Senojoje Europoje tiek moterų, tiek vyrų kapai buvę praktiškai vienodi.
FIKSUOTOJAS: Marija Gimbutienė
FIKSAVIMO METAI: 1997
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Vertimas Ugnė Nosova
Spausdinti
Atgal