Archeologijos objektas "Indoeuropiečiai" >> "Vėlyvajame neolite vykusios indoeuropietizacijos modelis pagal M. Gimbutienę"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=149&FId=328&back=home

PAVADINIMAS: Vėlyvajame neolite vykusios indoeuropietizacijos modelis pagal M. Gimbutienę

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
Marijos Gimbutienės teorija visiškai supriešina du atskirų archeologinių kultūrų kompleksų blokus: iš vienos pusės – Senosios Europos civilizacijos kultūros, iš kitos – Eurazijos stepių Kurganų tradicija. Pirmajai atstovauja taiki, egalitarinė, matrilinearinė, didelėmis bendruomenėmis patogiai išplanuotuose miesteliuose gyvenusi sėslių žemdirbių visuomenė. Jos žmonės beveik nepažinojo ginklų, o gyveno atsidavę menams bei amatams. Tokią jų veiklą skatino atitinkama ideologija bei mitologinis pasaulėvaizdis.
Visiškai priešinga buvusi Kurganų kultūra: jai atstovauja pusiau klajokliai, mobilūs, karingi raiteliai, gyvenę patrilinearinėje, socialiai stratifikuotuoje visuomenėje. Arklio prijaukinimas šios kultūros atstovams buvusi pagrindinė judėjimo į vakarus priežastis.
M. Gimbutienės hipotezės esmė: pasikartojantis ir nuoseklus stepių pastoralistų (Kurganų kultūros atstovų) skverbimasis į Senosios Europos teritoriją. Šią hipotezę M. Gimbutienė pirmą kartą suformulavo 20 a. 6 dešimtmečio antroje pusėje, o vėliau ją dar koregavo. Remdamasi radiokarbono datomis M.Gimbutienė teigia, kad pastoralistų skverbimosi procesas vyko trimis etapais (bangomis):
Pirmoji Kurganų kultūros plitimo banga 4400–4200 m. pr. Kr. Šio proceso ištakas M. Gimbutienė nurodo buvus Volgos miškastepių regiono archeologinėse kultūrose. 4400–4300 m. pr. Kr. jų atstovai pradėjo migruoti į pietvakarius (Kaukazo aukštumas) bei į vakarus (Dnepro žemupio regioną) įtakodami ten naujų kultūrinių grupių susiformavimą (Srednij Stog II), kurios toliau savarankiškai arba kartu su ankstesnėmis skverbėsi gilyn į pietryčių Europos žemdirbių teritoriją. Pasak M. Gimbutienės, ši pirmoji migracijos banga buvo masinio karinio įsiveržimo pobūdžio, o jos pasekmės ankstyvosioms žemdirbių kultūroms buvo katastrofiškos: sunaikinama Karanovo-Gumelnitos kultūra, ženkliai transformuojama Kukutenio–Tripolės kultūra, kuri, nepaisant to, vystėsi ir toliau. Daugiausiai ši Kurganų žmonių plitimo banga palietė Kukutenio, Karanovo, Vinčos, Lengjelio, Tisos kultūras bei Dunojaus aukštupio baseiną.
Antroji Kurganų kultūros banga 3400–3200 m. pr. Kr. Šios bangos priežastis buvo tos pačios pastoralistų gentys iš tų pačių Volgos stepių. Svarbus buvęs jų pasirodymas Kaukaze (Kuros–Arakso upių kultūra bei Maikopo kultūra) ir iš ten atneštos naujovės: šios bangos dėka pietų ir rytų Europoje paplito bronzos technologijos. Iškyla Mikchaylovka kultūra, visiškai persitvarko likusios tradicinės ankstyvųjų žemdirbių kultūros, susiformuoja Usatovo kultūrinis kompleksas, o taip pat Ezero kultūra bei Badeno–Vučedolės kultūrinis blokas. Laivais stepių pastoralistai galėjo pasiekti rytinius Viduržemio jūros krantus.
Trečioji Kurganų kultūros banga 3000–2800 m. pr. Kr. Ji susijusi su vėlyvosios Jamnos kultūros atstovais. Jų masinė migracija nulėmė galutinį Karpatų–Dunojaus bei Balkanų regiono pertvarkymą. Taip pat ši banga paskatino Linijinės–juostinės keramikos bei Rutulinių amforų kultūrų formavimosi procesą, tuo užbaigdama Europos bendruomenių indoeuropeizacijos procesą.
Naujai atėjusių žmonių pagrindiniu įrodymu M. Gimbutienė laiko laidojimo tradicijos pasikeitimą Senojoje Europoje. Ankstesnius paprastus palaidojimus duobėse pakeitė iš akmenų sudėti pilkapiai, kuriuose rastos vadui ar kariui pritinkančios įkapės (lankai ir strėlės, ietys, durklai, raginiai kirviai, arklių kaulai). M. Gimbutienė dažnai pabrėžia, kad šie nauji palaidojimai yra išimtinai vyrų, tuo tarpu kai Senojoje Europoje tiek moterų, tiek vyrų kapai buvę praktiškai vienodi.

FIKSUOTOJAS: Marija Gimbutienė

FIKSAVIMO METAI: 1997

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Vertimas Ugnė Nosova

Spausdinti

Atgal