Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Tautosaka

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1495&FId=2825&back=home

PAVADINIMAS: 1974 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Originalus Mato Slančiausko rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Levas, arklys ir vilkas

Levs eidams pasitikęs arklį. Klausiąs:
– Kokiu amatu verties?
Arklys atsakęs:
– Gi ariu, akėju, vežu ir visaką, ką tiktai reik, žmogui padedu dirbti.
Levs sakąs:
– Tai tu esi stiprus. Bet katras mudu būtumėm stipresni? Pasimėginkim.
Levs paėmęs akminėlį, ėmęs spausti – ir teką iš to akminėlio skystimai. Arklys sakąs:
– Aš teip negaliu.
Bet buvęs pakaustyts. Prėjęs prė akmino, kirtęs su koja – ir einančios žiežirbos, kibirkštys iš to akmino. Levs sakąs:
– Matai, tai tu esi už mane tvirtesnis, kad tu ugnį iš akmino išskeli.
Nuo arklio atsisveikinęs ir nuėjęs sau. Biškį paėjęs, susitikęs vilką. Levs vilko klausiąs:
– Tai kokiu gi tu amatu verties?
Vilks sakąs:
– Piaunu arklius ir kitus gyvuolius.
Levs sakąs:
– Nu, eik aną arklį papiauk.
Vilks:
– Kur jis yra?
Levs:
– Eikš, eikš, aš parodysiu.
Paėmęs vilką par pusę pakėlęs – vilks ir nulaidęs galvą. Lev žiūriąs – vilks jau nebegyvs. Matai, levs biškį spustelėjo. Daugiaus levs sakąs:
– Matai, melugis! Ką tu arkliui padarysi – arklys ir už mane tvirtesnis, o tave, nieko nedaręs, nuspaudžiau.

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO METAI: 1974

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Šakyna, sen., , Šiaulių r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šakynos apyl.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 43, Nr. 13

Spausdinti

Atgal