ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1511&FId=2903&back=home

PAVADINIMAS: Žemaičių arkliai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
Žemaitiškas arklys yra panašus į švedišką: nedidelio ūgio, aukštis nuo 1 aršino 14 verškų (1 m 37 cm), kartais siekia 2 aršinus (1 m 51 cm), krūtinė plati, kaklas trumpas, sprandas storas, karčiai tankūs, ausys trumpos, akys linksmos, reiškiančios protingumą, kojos trumpos ir sausos, kanopos plačios ir gilios, uodega kuokštinė, plaukas šviesiai bėras arba sartas, kartais pilkas (tokio atspalvio arkliai labiausiai vertinami).
Žemaičių arklys ištvermingas sunkiam darbui ir bėgimui, pakinkytas saikingu kroviniu arba jojamas nubėga 7-8 mylias kelio be atsikvėpimo, iš vietos gali patraukti iki 182 pūdų sveriantį krovinį, kaip parodė tokie bandymai, surengti Rietavo ūkio parodoje. Reikalaujantis mažai pašaro, gali ganytis menkoje ir mažai maistingoje ganyklos žolėje. Ūkio darbuose ištvermingas žemdirbio pagalbininkas, juo labiau, kad jo kaina yra vidutiniška ir arkliai šie būtų dar pigesni, jei ne dažnos jų vagystės ir jų gabenimas į Kuršą ir Prūsiją.
Krašte smukus amatams ir žemės ūkiui, pradėjo nykti ir žemaičių arklių veislė, pradėjus ją kryžminti su svetimomis veislėmis. Pirmasis atkreipęs dėmesį į šią nykstančią veislę buvo Š. P. kunigaikštis Irenėjus Oginskis. Pašventęs savo rūpestį ir darbus valstiečių buities gerinimui, kuriuos savo valdymo laikais praturtino, negalėjo neatkreipti dėmesio į žemaitukų veislės arklius kaip į naudingiausius ir ištvermingiausius žemės ūkio darbams. Tam, kad sudomintų jais savo valstiečius, kasmet siųsdavo į savo valdų kaimus pagerintos veislės eržilus, gautus ne kryžminimo su kitomis veislėmis keliu, bet rūpestingai atrenkant ir išauginant šios veislės kumeliukus, kuriais jis leido nemokamai naudotis ir veisti. Taip pat kasmet rengdavo Rietave parodas, į kurias valstiečiai kartais atvesdavo iki 200 puikių arklių. Geriausių veislės arklių savininkams įteikdavo medalius, o kai kuriuos iš jų už didelę kainą pats įsigydavo. Toks paskatinimas sužadino Rietavo valdų valstiečių norą bendradarbiauti ir padarė didelę įtaką šios veislės gerinimui, kuri tarp žinovų tapo žinoma Rietavo [arklių] pavadinimu ir išplito už Kauno gubernijos ribų – dešiniojoje Nemuno pusėje, palei Baltijos jūrą iki pat Kuršo sienos.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Žemaitukų veislės žirgas

FIKSUOTOJAS: Mykolas Oginskis

FIKSAVIMO METAI: 1876

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Varšuva.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 12

©: Vertimas Jolanta Skurdauskienė

Spausdinti

Atgal