os objektas "" >> "Reprezentacinių rūmų teritorijos 1996–1997 m. tyrinėjimai"


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1550&FId=3072&back=home

PAVADINIMAS: Reprezentacinių rūmų teritorijos 1996–1997 m. tyrinėjimai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1996 m. PRI tęsė tyrinėjimus Vilniuje, Lietuvos Respublikos prezidentūros teritorijoje. Tyrimai vyko parke bei S. Daukanto aikštėje. Iš viso ištirtas 512 kv.m plotas. Parko teritorijoje (plotai Nr. 5, 5a, 6) fiksuotas ir ištirtas beveik 3 m storio kultūrinis sluoksnis, kurio ankstyviausias horizontas datuojamas 16 a. Lokalizuoti trys 16–17 a. pastatai, aptiktas dar vienas – jau šeštasis – šulinys. Taip pat rasta medinių tvorų liekanų, ūkinių duobių, gatvės grindinio iš akmenų fragmentas. Didžiausią radinių grupę sudarė molinių indų ir krosnių koklių fragmentai. Tarp jų gana originalūs 16 a. pirmosios pusės frontalūs kokliai bei dekoratyvios plytelės, puoštos tamsia švino atspalvio glazūra. Ploto Nr. 5 išpjovoje Nr. 2, 16 a. antrosios pusės horizonte, rasta 10 sidabrinių monetų. Jos blogai išsilaikiusios, apdegusios, trapios. S. Daukanto a. buvo tiriami 4 plotai, kertantys skverą, apsodintą kaštonais, ir 2 plotai šalia centrinio reprezentacinių rūmų rizalito. Konstatuota, kad čia kultūrinis sluoksnis sujauktas remontuojant rūmus bei tiesiant įvairių laikotarpių komunikacijas. Tyrimų metu aptikta keletas medinių kanalizacijos įrenginių. Tai nusėsdintuvai su mediniais vamzdžiais, trijų tipų nutekamieji vamzdžiai, šulinys, latakas iš lentų ir pusrąsčių. Jie nevienalaikiai, sprendžiant iš radinių ir istorinių planų, datuotini 17–18 a. ar 19 a. pradžia. Gausiausiai radinių surasta plotuose Nr. 14 ir 15. Tai masinė medžiaga – koklių ir buitinės keramikos fragmentai. Plote Nr. 14 buvo aptiktas 17 a. šiukšlynas, jame rasta labai daug kaulinių dirbinių, ruošinių ir atliekų. Tai apipjaustyti elnio ragai, gyvulių kaulų liekanos ir panašiai.
Vykdant archeologinę priežiūrą Totorių g., priešais Krašto apsaugos ministeriją, buvo aptiktos ir fragmentiškai ištirtos mūrinio pastato pamatų liekanos. Jų chronologija, sprendžiant iš statybinių medžiagų ir istorinių planų – 17 a. pabaiga – 18 a. Tęsiant tyrimus 1997 m., ištirti 4 plotai (žvalgomosios perkasos Nr. 1 ir 2, plotai Nr. 16, 17). Ištirtas bendras 251 kv.m plotas. Ankstyviausias kultūrinis sluoksnis aptiktas žvalgomosiose perkasose vidiniame ansamblio kieme. Apatinis jo horizontas datuojamas 15–16 a. sandūra. Jame, be gotikinių krosnių koklių su unikaliais puošybos motyvais, buvo rasta buitinės keramikos, peilių ir jų fragmentų su kaulo ir medžio kriaunomis, ylų, kaulo dirbinių atliekų, Aleksandro denaras, raižytas peilio kriaunų apkalas iš kaulo, geležinės vinys, kilpos ir panašiai. Be to, šiame sluoksnyje buvo rasta didesnė pusė skobtinio luoto, kuris buvo panaudotas antrą kartą – kaip lovys gyvuliams šerti ar girdyti.
Žvalgomosiose perkasose aptikti dviejų medinių pastatų, suręstų ant pušinių polių, apatiniai vainikai, krosnies liekanos. Šių pastatų liekanų V dalis sunaikinta 1977 m., tiesiant šiluminę trasą. Perkasų R pusėje aptikti 18 a. arklidžių mūrinių pamatų atraminiai stulpai. Vienas jų buvo „nukirtęs” minėtąjį medinį luotą. Plotas Nr. 16 buvo kasamas parke, jis jungėsi su ploto Nr. 4 (1995 m.) V sienele. Tyrimų metu paaiškėjo, kad į V nuo 1995–1996 m. aptikto amatininkų kvartalo XVI a. nebuvo gyvenama. Ankstyviausio pastato, surasto 1,8 m gylyje, liekanos datuojamos 17 a. Kiek vėliau, 17 a. pabaigoje – 18 a. pradžioje, virš jų buvo suklotas grindinys iš stambių akmenų. Ploto PR dalyje, 16 a. kultūriniame sluoksnyje, aptikta medinio latako (rasto plote Nr. 5 1995 m.) ir medinės tvoros liekanų. Archeologinių radinių nedaug. Tarp jų įdomiausias liejimo formos fragmentas. Manoma, jog tai 1995 m. surastos formos dalis. Pilkame ir drėgname difuziniame smėlyje virš įžemio buvo surastas liepos karnų kibirėlis be dugno. Jis buvo iš dalies užkonservuotas in situ ir po to nugabentas į P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centrą tolesnei konservacijai ir restauracijai. Plotas Nr. 17 buvo kasamas parko ŠV kampe. Čia aptikta mūrinių 18–19 a. pastatų, 18 a. krosnies pado bei miesto sienos liekanų. Miesto sienos fragmentas yra laikinai užkonservuotas, numatoma jį eksponuoti. Kasant miesto sienos griuvenas išorinėje pusėje, buvo surinkta per 200 17–19 a. varinių ir sidabrinių monetų, beveik tiek pat įvairių sagų, spalvotojo metalo laužo, 18–19 a. puošybos daiktų, stalo įrankių, žirklių, statybinės geležies. Ankstyviausias tirtas kultūrinio sluoksnio horizontas datuojamas 17 a. Įžemis nepasiektas dėl gruntinio vandens.
Vykdant nedidelės apimties žvalgomuosius tyrinėjimus reprezentacinių rūmų teritorijoje, ištirtas 783,75 kv.m plotas. Žemės darbai buvo vykdomi parke bei administracinio korpuso (Universiteto g. Nr. 6) rūsiuose. Parko V dalyje, 30–50 cm gylyje, aptikta 18–19 a. sandūros mūrinio pastato pamatų, 18 a. akmenų grindinio fragmentų. Parko ŠR dalyje fiksuotas 20 a. antrosios pusės vasaros estrados pamatų fragmentas. Prižiūrint parko tvoros pamatų atkasimą bei vietinio laistymo įrenginių trasas, buvo surasta keletas 17–18 a. koklių, buitinės keramikos, čerpių fragmentų, sunykęs Jono Kazimiero šilingas. Administracinio korpuso rūsiuose kultūrinis sluoksnis sujauktas per remontą 19 ir 20 a. Aptikta pavienių radinių – koklių, buitinės keramikos, čerpių fragmentų, stiklinių butelių šukių. Rūsio PV kampe, įžemyje, fiksuota ūkinės duobės dalis. Joje surastas bangelių ornamentu puoštas (15 a. pirmąja puse datuojamas) puodo pakraštėlio fragmentas. Administracinio korpuso kiemelyje buvo tiesiamos požeminės komunikacijos senų trasų vietose ar šalia jų. Stebint darbus paaiškėjo, kad kultūrinis sluoksnis tose vietose sujauktas iki įžemio ir giliau. Čia buvo nutiesta begalė kabelių, vamzdžių, įrengta požeminė slėptuvė, pakeistas reljefas, sumūrytos dekoratyvios sienelės iš lauko akmenų. Kiemo ŠV kampe buvo išlikęs nedidelis lauko akmenų grindinio fragmentas. Jo tiksliai datuoti negalima, nes archeologinių radinių virš jo nebuvo. Po grindiniu buvusioje smėlio pagalvėje surasti 2 17 a. koklių fragmentėliai. Vadinasi, grindinys galėjo būti išgrįstas ne anksčiau kaip 17 a. pabaigoje.

FIKSAVIMO METAI: 1997

Spausdinti

Atgal