Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1551&FId=3084&back=home

PAVADINIMAS: Reškutėnų piliakalnio 1996 m. tyrinėjimai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1996 m. buvo tęsiami Reškutėnų piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai. Ištirtas 40 kv. m plotas (Nr. 2) į P nuo ploto Nr. 1.
Nukasus miškožemį ir vietomis buvusią velėną, visame tyrinėjamame plote pasirodė rusvas smėlis. Tyrinėjamo ploto V dalyje, 10–15 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, išryškėjo dvi lygiagrečių stulpaviečių eilės. Vienoje eilėje buvo 5 stulpavietės, kitoje – 2. Abi stulpaviečių eilės orientuotos ŠR–PV kryptimi. Tarpas tarp pirmos ir antros stulpaviečių eilės ŠV–PR kryptimi – 90 cm. Pirmoje eilėje stovėjusių stulpų skersmenys bemaž vienodi – nuo 18 iki 22 cm. Visi stulpai buvo nusmailinti iš vienos arba visų pusių, antroje eilėje aptikta viena stulpavietė galėjo būti ir įkasta. Šalia jos aptikti 2 stulpavietę tvirtinę akmenys, kurie ją rėmė 28–37 cm gylyje (nuo stulpavietės pasirodymo paviršiaus). Dvi eilės stulpaviečių, matyt, sudarė įtvirtinimų eilę.
R ir ŠR antro ploto dalyje aptiktos dviejų pastatų vietos. Ploto Š dalyje išryškėjo antro pastato kontūrai. Šio pastato Š dalis buvo tyrinėta 1995 m. Jo ilgis Š–P kryptimi nuo antro ploto Š perkasos sienelės pakraščio siekė 2,68 m, o plotis R–V kryptimi – 3,5 m. Pastato kontūrai išryškėjo 15–25 cm gylyje nuo žemės paviršiaus. Pastato ribų pakraščiai gerokai tamsesni ir šiek tiek siaurėjantys pastato centro link. Tyrinėjant teritoriją, rasta nemaža keramikos, keletas akmenų. Pjūvyje matyti, kad statinys per 1,6 m buvo įgilintas į žemę. Pastato R ir V sienos statmenos. Čia pastebėta šoninių žemės įgriuvų į buvusio statinio vidų. Pastate aptikta daug perdegusios medienos, matyt, likusios nuo gaisro. Ypač didelė perdegusios medienos koncentracija pastebėta centrinėje dalyje. Čia 1 m gylyje aptiktos 14 cm skersmens ir 80 cm ilgio perdegusio rąsto liekanos. Perdegęs rąstas gulėjo vertikaliai PV–ŠR kryptimi. Pastato R dalyje (nuo pat viršaus iki pat aslos) koncentravosi perdegusių medžių liekanos. Įdomu, kad tyrinėjant 1995 m. antro pastato Š dalį, perdegusios medienos pastebėta kur kas mažiau. Manoma, kad ir pirmo, ir antro pastato viduje būta medinio statinio (rūselio?). Tik antrajame pastate statinio vieta ne taip gerai išlikusi ir šiuo metu atsekama. 1,4 m gylyje nuo pastato pasirodymo paviršiaus, pasirodė medžio anglių koncentracija, kurios skersmuo siekė 50 (Š–P) x 80 (R–V) cm, o storis – 26–32 cm. Ši medžių koncentracija atitiko ir įgilinimą žemėje, kuris buvo 20–25 cm giliau pastato aslos (PR jos dalyje) ir sudarė netaisyklingą kvadratą (jo matmenys 56 (Š–P) x 90 (V–R) cm).
Remiantis dvejų metų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad čia stovėjusio antro pastato ilgis Š–P kryptimi siekė 5,11 m, o plotis – 3,5 m. Statinys buvo netaisyklingo stačiakampio formos, su durų anga, matyt, iš PR pusės, įgilintas į žemę per 1,4–1,6 m. Jo P dalis į gruntą buvo įleista šiek tiek giliau. Pastato PR dalyje yra buvęs nedidelis, iki 35 cm įgilinimas, kuriame aptikta daug perdegusios medienos. Sienos buvo medinės. Jis sudegė ir daugiau nebuvo atstatytas.
Trečio pastato kontūrai pasirodė 5–15 cm gylyje nuo žemės paviršiaus ploto Nr. 2 R dalyje. Kitaip negu antro pastato, trečiojo kontūrai išryškėjo ne savo tamsumu, bet šviesumu. Jo plotis Š–P kryptimi siekė 2,75 m, ilgis iki tiriamo ploto Nr. 2 R sienelės pakraščio – 1,19 m. Atsidengusio pastato dėmėje aptikta labai daug pelenų ir palyginti mažai anglių. Anglys smulkios. Tik apatinėje pastato dalyje buvo aptikta trijų perdegusių nestorų medžio rąstelių likučių; rąsteliai gulėję 40–45 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus R–V kryptimi. Pastato sienelės buvo statmenos, tačiau įgriuvusios į vidinę pastato dalį. Jo gylis nuo išryškėjimo paviršiaus siekė 83 cm. Trečio pastato plotis R–V kryptimi siekė 2,75 cm, ilgis Š–P kryptimi – 1,19 m. Jo viduje (Habs156,50–156,65 m) aptikta nemaža Brūkšniuotosios keramikos kultūros puodų šukių. Pastato ŠV dalyje, sulig aslos lygiu, buvo aptiktas svarelis (molinis, varpo formos, ornamentuotas šone negilių duobučių įspaudėliais). Jo pakraščiai apatinėje ir viršutinėje dalyje taip pat ornamentuoti įkartėlėmis. Svarelio centre yra skylutė. Svarelio aukštis 3,3 cm, skersmuo – 4,2 cm. Skylutės skersmuo viršutinėje dalyje 0,5 cm, apatinėje – 0,7 cm. Jo molio masė tapati brūkšniuotajai keramikai.
Ploto Nr. 2 V dalyje, 15–20 cm gylyje, atsidengė tamsesnės žemės dėmė; jos ilgis Š–P kryptimi siekė 1,11 m, o plotis iki antro ploto V sienelės – 38 cm. Tyrinėtos dėmės – ketvirto pastato – sienelės statmenos, pjūvyje (antro ploto V sienelėje) jos gylis siekė 78 cm nuo pastato pasirodymo paviršiaus. Visame statinio viduje daug medžio anglių ir pelenų, taip pat brūkšniuotosios keramikos puodų šukių. R pastato dalyje buvo aptiktas puodo dugnas, kurio storis siekė 1,8 cm.
Tyrinėjant ploto Nr. 2 V dalį, pirminis žemės paviršius piliakalnyje buvo pasiektas Habs154,00–154,40 m. Ploto P dalyje jis buvo pasiektas Habs154,40–154,80 m.
Reškutėnų piliakalnyje didžiausią radinių dalį sudarė lipdytinių puodų šukės vertikaliai brūkšniuotu arba lygiu paviršiumi ir horizontaliai brūkšniuota vidine puse; molio masėje buvo daug grūsto granito. Puodų sienelių storis siekė nuo 0,3 iki 1,4 cm. Storiausi buvo puodų dugneliai ir priedugniai. Jų storis siekė 1,1–1,8 cm. Tyrinėtame plote Nr. 2 aptikta puodų šukių. Puodai buvo trijų pagrindinių formų. I formos kakleliai su stačiais kibiro formos šonais, vertikaliai brūkšniuotu paviršiumi – tokių buvo daugiausia. Kitą keramikos dalį sudarė puodai S formos kakleliais ir profiliuotomis sienelėmis. C formos kakleliais kubilėlio formos puodų rasta mažai.
Daugiausia būta briauninių puodų. Kaklelio dalis iki briaunos dažnai yra lygi, o paviršius žemiau briaunos vertikaliai brūkšniuotas. Įdomu, kad gyventojai dažniausiai puošdavo tik briauninius puodus. Ornamento motyvai ant jų išdėstyti tik šoninėse briaunose. Antrame plote buvo aptikta 12 briaunas turinčių puodų. Tik du iš jų ornamentuoti gnaibymu, vienas puoštas nago įspaudėliais. Iš tos pačios molio masės buvo pagamintas ir molinis svarelis. Puodai kai kur koncentravosi atskirais lizdais. Tokie lizdai rasti trys.
Piliakalnio kultūriniame sluoksnyje buvo aptikti du akmeniniai galąstuvai.
Kultūriniame sluoksnyje ir žemiau jo (Habs156,22–156,65 m) buvo 18 titnaginių dirbinių: 1 nebaigtas gaminti svidrinis antgalis, 1 šoninis gremžtukas, 1 ašmenėlis, 1 dvigalis skaldytinis, 6 nuoskalos, 7 skeltės, 1 dirbinio fragmentas. Visi titnaginiai dirbiniai su patina ir datuotini viduriniu ar vėlyvuoju mezolito laikotarpiu. Dalis mezolito laikotarpio kultūrinio sluoksnio buvo apardyta, dalis vietomis išliko. Intensyvesnis mezolito kultūrinis sluoksnis buvo R dabartinio piliakalnio pusėje.
Iš piliakalnio įtvirtinimų, pastatų ir kultūriniame sluoksnyje aptiktų radinių nustatyta, kad piliakalnis buvo apgyvendintas apie 3–4 a. Brūkšniuotosios keramikos kultūros gyventojų. Po piliakalnio kultūriniu sluoksniu, supustytoje smėlio santalkoje, aptikta viduriniam–vėlyvajam mezolitui būdingų dirbinių. Piliakalnio gyventojai iš dalies sunaikino akmens amžiaus kultūrinį sluoksnį.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Svarelis iš Reškutėnų piliakalnio (Švenčionių r.)

FIKSUOTOJAS: Algirdas Girininkas

FIKSAVIMO METAI: 1998

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal