os objektas "" >> "1994–1995 m. tyrinėjimų rezultatai"


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1556&FId=3092&back=home

PAVADINIMAS: 1994–1995 m. tyrinėjimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Margių Salos akmens amžiaus gyvenvietė (Varėnos r., Kaniavos sen.) yra Margių k. P pakraštyje. Tai gana masyvi kalva užakusio Dubos ež. V pakraštyje, kurią iš visų pusių supa durpynas. Kalva buvusi sala yra 200x300 m dydžio, pailga ŠR-PV kryptimi. Salos centrinėje dalyje yra iki 4 m aukščio kalvelė statokais šlaitais, kurios viršuje yra 35-38x100-110 m dydžio lygi aikštelė. Gręžiniu nustatyta, kad kultūrinio sluoksnio storis joje siekia 1 m. Galbūt tai piliakalnio ar įtvirtintos gyvenvietės liekanos – vietiniai gyventojai sako, kad ten stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis.
Visa salos teritorija nuo 1972 m. saugoma kaip Margių akmens amžiaus stovyklavietė (AR 1377). Archeologijos paminklo statusas neapsaugojo paminklo nuo naikinimo: visa paminklo teritorija buvo suarta ir užsodinta tankiu pušynu, kurio šaknys sparčiai naikina kultūrinį sluoksnį. Be to, dalis teritorijos apardyta buldozeriu nustumdžius viršutinius sluoksnius ir įrengus V dalyje gėlavandenių klinčių karjerą.
Pirmąsias žinias apie Margių gyvenvietę pateikia V. Šukevičius. 20 a. pirmajame dešimtmetyje jis ištyrė nedidelį plotelį viršutinėje kalvos dalyje ir aptiko akmens amžiaus – 16 a. radinių. Pokario metais ši gyvenvietė netyrinėta, čia lankytasi tik žvalgomųjų ekspedicijų, po kurių archeologinėje literatūroje įsivyravo nuomonė, jog gyvenvietės kultūrinis sluoksnis sunaikintas arimo, nes ši vietovė nuo amžių buvo ariama.
1995 m. LKPC archeologinė ekspedicija atnaujino šios gyvenvietės tyrimus. PR dalyje, kalvos papėdėje, ištirtas 20 kv. m. dydžio plotas. Viršuje buvo 14–21 cm storio armuo, dengiantis iki 25 cm storio gelsvai rusvos spalvos smėlį – gyvenvietės kultūrinį sluoksnį. ŠV perkasos gale jis buvo plonesnis ir kompaktiškesnis, o PR – storesnis, tačiau ne toks ryškus, su dideliu gėlavandenių klinčių kiekiu. Žemiau slūgsojo gėlavandenės klintys su smėlio priemaiša (įžemis). Perkasos viduriu ėjo 20 cm aukščio terasėlė, buvusio ežero kranto linija. Centrinėje ir PR perkasos dalyse atsidengė kelios dėmės.
Tyrimų metu surasta beveik 450 įvairių titnaginių radinių. Apie 23% jų pabuvoję ugnyje. Dauguma radinių pasidengę rusvai gelsva, žalsva ar net rausva patina. Aptikti 4 rėžtukai (3 retušuoti su įstrižais ašmenėliais ir 1 dvikryptis vidurinis), 1 galinis pailgas gremžtukas su rėžtukiniu išmušimu kitame skeltės gale, 1 specialios paskirties dirbinys, 9 dirbinių fragmentai, 2 vienašoniai mikrorėžtukai, 1 ašmenėlis, 1 nedidelis nuoskalinis asimetrinis kirvelis, kurio ašmenys iš vienos pusės suformuoti stambiu pusiau statmenu retušu. Surasta ir apie 60 įvairaus dydžio skelčių ir jų fragmentų. Vyrauja taisyklingos vidutinio pločio ir plačios skeltės. Pusė jų yra su darbo žymėmis. Nuoskalų surinkta 348 vienetai. Kai kurios iš jų gana masyvios, šoninėse kraštinėse turi nereguliarų retušą ar utilizaciją. Skeltės ir nuoskalos buvo nuskeliamos nuo vienagalių masyvių skaldytinių, kurių surasta 10. Dvigalis skaldytinis terastas vienas, bet ir tas pats buvo visiškai sunaudotas. Tyrimų metu pasitaikė ir pavienių titnago žaliavos rieduliukų.
Tirtame plote surinkta apie 150 įvairaus dydžio puodų šukių. Kelios dešimtys iš jų yra lipdytinės, o likusios – žiestos. Apie lipdytinę keramiką kol kas nieko aiškesnio pasakyti negalime. Tuo tarpu žiestosios puodų šukės puoštos įvairaus pločio horizontalių juostelių linijomis, o viena šukė turi net siauro stačiakampio formos įspaudėlių ornamentą. Puodų pakraštėliai profiliuoti, atlenkti išorėn. Visa keramika išlikusi prastai, gana trapi. Aptikta ir daugiau nei 150 osteologinės medžiagos vienetų. Ypač jos gausu PR perkasos dalyje.
Apibendrinant galima pasakyti, jog tyrimų metu susidurta su daugiasluoksniu paminklu. Titnaginė medžiaga datuojama vėlyvuoju paleolitu – ankstyvuoju mezolitu, keramika – žalvario amžiumi – 16 a. Ypač ryškus 13 – 16 a. apgyvendinimo etapas, pastarajam, matyt, skirtina ir visa osteologinė medžiaga.

FIKSUOTOJAS: Egidijus Šatavičius

FIKSAVIMO METAI: 1995

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

©: Sukūrimas Egidijus Šatavičius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos instituto leidykla

Spausdinti

Atgal