ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1561&FId=3103&back=home

PAVADINIMAS: [Bišpilis]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Padavimas apie Bišpilio piliakalnį. Rankraštinė versija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Literatūrinė kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas žmogus vežęs į turgų dešimt centnerių avižų. Nuvažiavo, buvo šlapias laikas, rudens diena. Nuvažiavo jisai – ogi niekas neperka. Mat per vėlai atvažiavo, turgus baigia skirstytis, visi pirkėjai apsipirkę. Grįžta atgal nuliūdęs: rublio reikia, o čia niekas nenupirko avižų. „Ką aš darysiu dabar?“ Pavažiavęs apie tris kilometrus nuo Jurbarko, žiūri – žmogus ant kelio.
– Ką tu čia turi parduot?
– Taigi vežiau avižų.
Bet jau buvo naktis, nakties laikas. Sako:
– Parduok man. Po kiek tu norėjai?
Pasakiau kainą, tai jis dar daugiau man duoda.
– Bet, – sako, – man turi privežt.
– Na, gerai, privešiu. Ilga naktis, aš vis tiek parvažiuosiu iki ryto.
Pavažiavau ne per toli – neregėtas dvaras netoli Jurbarko. Į tą dvarą įvažiavau, ne kiemo vartus, bet duris kiemo atidarė. Išsigandau: kariuomenė, sėdi kareiviai ant arklių raiti. Raiti. O, matai, liepia siauru kelučiu, viduriu važiuoti. Na, išpyliau tas avižas, užmokėjo pinigus, įdėjau į kišenę.
– Na, – sako, – žmogeli, kad tu mane pavėžinai, dar aš tau vaikams lauktuvių duosiu.
Davė baltas gražias tris bulkutes, įsidedu į milinio kišenę tas bulkutes, pinigus į apatinę švarko kišenę įsidedu. Sako:
– Sėskis ir važiuok, tik neužgauk nei raitojo, nei arklio.
Ogi štai kur tau neužklius – ir užkliuvo vienam raiteliui už kojos truputį tik. Ai, kad jie sujudo! O jis:
– Nuštilkit, nuštilkit! – lakstydamas šaukė, abi rankas iškėlęs.
Mažyn sujudimas, mažyn – sumažėjo. Liepė man:
– Dabar važiuok, dabar tykiai, – sako.
Išvažiavau – tos durys užsidarė. Pavažiavau kiek – kad jau kelias bjaurus! Žiūriu: važiuoju per arimus, per griovius. Na, arkliai parvedė mane į kiemą. Parvažiavau į kiemą. Kur aš buvau? Ogi aš važiavau paimsriu nuo Jurbarko, tas dvaras – tai ten tikrai Jurbarko pilkalnis. Na, senovės žmonės šneka, kad ten yra užkeiktas dvaras nugrimzdęs. Gal aš jame ir buvau.
Iškinkiau arklius, įleidau į tvartą, įeinu į trobą, išimu iš kišenės pinigus – pinigai geri.
– Nagi, vaikai, žiūrėkit, kas ten milinio kišenėj – lauktuvės!
Ogi trys gabalai arkliamėšlio įdėti ir milinio kišenė priterliota! Štai tau ir lauktuvės!

PATEIKĖJAS: Bronė Budrienė Įrašo metu pateikėja buvo 73 m.

FIKSUOTOJAS: Bronė Jackevičienė

FIKSAVIMO METAI: 1973

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vadžgirys, k., Šimkaičių sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 185, Nr. 431

©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Skelbiama iš leidinio

Spausdinti

Atgal