ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1650&FId=3309&back=home

PAVADINIMAS: [Vilnius]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Padavimas apie Gedimino pilies kalną. Rankraštinė versija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Literatūrinė kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vilniaus Katedron kiekvieną naktį susirinkdavo kokie žmonės melstis. Būdavo, atsiranda ugnis bažnyčioje, vargonuoja, gieda... Tai girdėdami, žmonės pasaugojo ir pamatė išeinan didelę kariuomenę. Jie pripažino, kad tai buvo švento Kazimiero kariuomenė, nes ji nuėjo prie kalno, kuris yra netoli katedros bažnyčios. [Kariams] priėjus, atsidarė kalno durys, ir jie visi ten suėjo.
Po to žmonės padarė susirinkimą ir nutarė ištirti, kas tame kalne yra. Surado urvą ir, pririšę prie virvės žmogų, leido jį kalno urvan. Jam įdėjo vyno, kad galėtų pasisotinti. Leidžia leidžia – girdi žmogelis, kad urvo šonais darda, važiuoja. Toliau urvu beeidamas, žmogelis pamatė seną žmogų. Tas senis priėjo prie žmogelio ir sako:
– Tu neik toliau, nes tau eiti nevalia.
Kai tas taip pasakė, tai žmogelis sukrutino virvę, kad trauktų atgalio; ir ištraukė.
Taip ir liko neištirta švento Kazimiero kariuomenė.

PATEIKĖJAS: U. Kundrotavičienė Užrašymo metu pateikėjai buvo 82 m.

FIKSUOTOJAS: V. Dičiūnas

FIKSAVIMO METAI: 1936

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Jakiškiai, k., Salako sen., Zarasų r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 14, Nr. 9

©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Skelbiama iš leidinio "Žemės atmintis", 1999 m..

Spausdinti

Atgal