ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1659&FId=3326&back=home
PAVADINIMAS: [Vosgėlių piliakalnis]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Padavimas apie Vosgėlių piliakalnį. Rankraštinė versija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Literatūrinė kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kur dabar stovi ant Vosgėlių piliakalnio akmuo, seniau prie to akmenio buvęs urvas gilyn. Vieną kartą ties piliakalniu ganė piemenys galvijus. Ir to gaspadoriaus sūnus, katro buvo gyvuliai, nutraukęs nuo samdinio piemenuko galvos kepurę ir įmetė šitan urvan. Na, tas piemenukas kaip bus be kepurės? Tai įlindo tan urvan išsiimt kepurės. Lindo lindo ir prilindo bažnyčią. Žiūri du ponaičiai auksą matuoja. Anys pamatė jį ir sako:
Na, ko tu čia atėjai?
Nagi įmetė čia mano kepurę, tai atlindau išsiimti.
Tuoj vienas ponaitis paėmė jo kepurę, prikrovė pilną aukso ir sako:
Dabar lįsk viršun.
Piemeniokas ir išlindo. Pamatęs gaspadorius tuoj auksą nuo jo atėmė ir sako savo sūnui:
Lįsk dabar tu, aš tau duosiu didelę kepurę, tai tau gali dar daugiau duoti [pinigų].
Na, to gaspadoriaus sūnus pasiėmė didelę kepurę, pririšo virvę prie diržo, kad galėtų auksą lengvai išnešti, ir įlindo. Kai anas įlindo, jį tuoj pamatė ponaičiai ir klausė, ko anas čia atėjo.
Egi, sako, tėvukas prašė gal tamstos duotumėt aukso.
Nagi duok kepurę, tai prikrausim!
Tuoj paėmė vienas ponaitis kepurę pilną pridergė ir padavė.
Te, sako, neškis auksą.
Dar sudavė lazda per nugarą ir paleido. Gaspadorius ištraukęs sūnų pamatė pilną jo kepurę išmatų ir dar sūnų pusgyvį. Suprato, kad nereikia per daug norėt.
PATEIKĖJAS: Ona Juodelienė Užrašymo metu pateikėjai buvo 72 m.
FIKSUOTOJAS: B. Juodelė
FIKSAVIMO METAI: 1937
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vosgėliai, k., Dusetų sen., Zarasų r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 133, Nr. 297
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Skelbiama iš leidinio "žemės atmintis", 1999 m.
Spausdinti
Atgal