Etnologijos objektas "Bulvių kepimas" >> "Kap bulves kasam..."

Etnologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1727&FId=3473&back=home

PAVADINIMAS: Kap bulves kasam...

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Originali fiksacija

TEKSTINIS TURINYS:
– Kap bulves kasam, tai jau kepėm. Jau dar va, kad ir viena kasa, po vienų, vis tiek laužų kura ir bulves kepa. Ir jau kap pas mus ne an sklypų, an šniūrų kap mes vadom, tai labai daug žmonių kasa iš kart, tai kokį kiba in penkioliką suveina, laužų didelį padaro ir šaukia: „Aikit būlbių kepc!“. Ir visos susneša po kiek...
Laužų pirmiausia sukuria vyrai. Vyrai sukuria gerai. Galan lauko. Sukasa žamį, kad būt jau minkšta būlbėm, ugnavietį padaro, ka vadė.
Iš smėlio sukasa, sukasa. Mes tai vadom kapliu, kitur kitep vado (...) kitur matykas vado. Sukasa, sukasa, dzidelį, žames gerai sujudzina. Ir gerai kūrina tadu.
Dzvi valandas raikia kūrinti. Žiūri kol – jei jau kap suverci būlbes, tai net tas smėlis verda. Tiesiog verda kap suverci būlbes. Nu ir tadu apžari, apžari in laužų.
Jei gerai priskūrinį, tai valandų, daugiau nekepa. Jei gerai kūrinas, gal ir trumpiau, jei jau ta ugniavietė gerai priskūrino. Už valandos šaukiam: „Aikit imc būlbių!“, „Pietų!“.
Mūs kraštan buvo sunkūs laikai. Kiti cik tų būlbį ir valgė. Kas agurkų, kas svogūnų, kas kokio brokėlių, pieno ar sviesto.
Tokių turi padarį specialiai lazdų, kap mes vadom, biskį užlenktų, nu, ir išžarsto, appūstai va šitep va [tarp rankų, rodo kaip pučia]. Ai ai skanumai! O jei dar lašinio kas turėj, tai neklausk kokis tį buvo maistas. Išžera, išžera. Žajrų nebūna nė vienos, šonan. Tas žajras nužerei nužerei ir tan smėlin. Tai jos ir sulenda gerai (...).
Iš to pat [lauko] visi susneša [bulvių] kas kiek pagal šaimas: kieno šaima mažesnė, tai mažau, kieno daugiau, [tai] daugiau. Skaičiuoja. Jei penki – po penkias. Susėda pietų, jei liekti, tai būna gyvuliam, nemes jau.
Nustato kiek valgo, vis tiek žino jau kiek suvalgysi, kad netrukt (...).
Kici duonos net nesnešė, cik jau tų būlbį. Ir skanu. Kad dar kas prikeptų!
(...) Kas turėj lašinio, kap kas ir neturėj. Pirma buvo čėsas, kap kas ir neturėj, dar agurkas rūgytas kap mes vadėm, ar iš svogūno atsipjauni, ne tai, brokėlio kokio, rūgštynių.
[Dar daro taip žmonės per bulviakasį?] Ne, nebedaro. Neturi kadu. Jau dar laiko nėr (...).
[O ką sako kai pradeda valgyt? Sako? Linki?] An katro lauko jau būna, tai sako: „Ačiū už būlbes, už pietus“ – an katro lauko būna. Kas kepė [padėkoja]. (...).

PATEIKĖJAS: Marytė Bingelienė Marija Klimavičienė

FIKSUOTOJAS: Vykintas Vaitkevičius

FIKSAVIMO METAI: 2007

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Marcinkonys, k., Marcinkonių sen., Varėnos r. sav., Alytaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Marcinkonys

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Saugomų teritorijų kultūrologų seminaras.

SAUGOMA:
D. ir V. Vaitkevičių asm. archyvas

©: Parengimas Vykintas Vaitkevičius

Spausdinti

Atgal