Etnologijos objektas "Bulvių kepimas" >> "Bulviakasis Lūciškėlėn"

Etnologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1727&FId=3474&back=home

PAVADINIMAS: Bulviakasis Lūciškėlėn

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Originali fiksacija

TEKSTINIS TURINYS:
Sodzinom bulbukes Luckiškėn. Ty jir kasc ajom. Gal dešimct šaimų tan plotan kapscės. Cik dėdei Saimonui, dar tekdavo jir kitos paraigos, katru mielai ėmės, taigi bulbukių iškeps... Geresnio kepėjo mūs kaiman, tuom čės, jir nebuvo.
Cik atajįs laukan, apvaliai sukasdavo žamelį jir paruošdavo ugniaviecį. Tadu atsnešįs malkų, kuria dzidely ugnį. Kol dzidelį? Ogi daug susiedų šalia bulbes kasa. Kap gi vieni valgys, o kiciem kvepės? Nesaka, visadu gyvenom jir apie šalia esancus mįslydami. Kap ugnė išsikūrina, dėdė Saimonas, tep jį vadzino iž piemenų, inkiša karštosa smilcysa žalių šakų. Jagu karštos smilcys verda, tai para bulbes kepc. Tadu duoda žanklų kasėjam jir visi suneša prikastų bulbių. Pora vyrų liekci dėdei an pamačės. Verca bulbukes, apžaria karštomis smilcymis. Visi kici kasa. Pasklinda kepamu bulbukių rapokas kvapas, kasc vis linksmiau...
Dėdė iškapsto kokių bulbaitį, paspaudza, pacikrina ar gerai kepa, ar dar neiškepė. Cik užragėjįs, kad jau iškepė, Luciškėlį sudrabina dėdės Saimono balsas: „Aikit valgyc!“. Antrų roz dėdei savo scipraus balso naudoc netenka. Suveikia. Visi meta darbus jir susranka. Sėda visi ratu aplink ugniaviecį. Dėsto kas kų iž namų atsinešė – sūdzyto lašinio, cibulio, rūgytų agurkų. Ne kažną kų jir turėj žmonės, ale viskuoj dalinos. Dzizausias gardumynas buvo ugnėn kepta, savo žamelėn užaugyta bulbukė. Dėdė, umisnu kačergaitį iž ėglio žaria bulbukes iž dar karštų smilcų jir visiem padalina. Kožnas lupa jir valgo...
Prismenu, kap Bingelio Petrukė, karaiviškan kacilukan atsnešė bacvynių srubukės. Instūmė ugniaviecėn, kad kiek pašilt jir ėmė lupinėc bulbukes, laukdama pašilusio srėbalo. Dėdė, užuodzis, kap garzai pakvipo iž Petrukės kaciluko, ėmė pasakoc visokias baikas. Šposinykas geras buvo. Visi susiedėliai, iž juoko springdami, negalėj kąsnio praryc, o Saimonas jilgai nelaukė, jir in šalis nesdairė – kirto sau Petrukės bacvinius jir baikas rietė. Juojui aprimus Petrukė išsitraukė kacilukų, ogi žūro bacvinių nė lašo. Kumpanija vėl prapliupo kvatocis, cik Petrukė nesjuokė – nieko nesupratus, valgė sausų bulbukį jir cylėj... Paskum vis kartodama: „Nabok, nabok, nabok...“ [dabok – tik pažiūrėk] (toks jos priežodis buvo) nuvejo kasc toliau...
Kasc buvo nelangva, ale niekas nesiskundė, dirbo pašposydami, viens kitam pamačydami, o labjausiai, Dėdės Saimono, karštosa smilcysa, keptų bulbukių laukdami.

FIKSUOTOJAS: Ona Drobelienė

FIKSAVIMO AMŽIUS: 21

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dzūkijos nacionalinis parkas

SAUGOMA:
O. Drobelienės asm. archyvas

©: Parengimas Ona Drobelienė

Spausdinti

Atgal