ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1834&FId=3664&back=home
PAVADINIMAS: [Kodėl žmogus atsikosėdamas spjaudo]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Etiologinė sakmė apie atsikosėjimą. Rankraštinė versija.
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kaip kitą kartą Ponas Dievas nulipinęs iš molio gražų žmogų, dvasią jam įpūtė ir gyvu padarė, velnias pamatęs ir jis gniaužtavęs tokį pat iš molio, bet tas jo nulipintasis buvęs negražus. Ir tas velnias norėjęs jam teip pat dvasią įpūsti ir gyvu padaryti, bet tas jo žmogus nekuštėjęs iš vietos ir nekuštėjęs. Dabar tas velnias supykęs ant to savo nulipinto žmogaus ir ėmęs ant jo spjaudyt. Apspjaudęs, apibjaurojęs ir nuėjęs sau. Tuom tarpu praeidamas Ponas Dievas atradęs tą apspjaudytą velnio darbą. Išvertęs antraip tas velnio bjaurybes į vidų, įpūtęs jam savo dvasią, ir tas palikęs gyvas. Tai nuo to velnio padarymo paeina visoki bjaurumai iš vidaus žmogaus, kuriuos atsikosėdami spjaudom.
(Nuo Brigitos Čeputytės Sl.)
PATEIKĖJAS: Brigita Čeputytė
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trumpaičių k., Šiaulių aps.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 31, Nr. 12
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 189
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal