ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1839&FId=3672&back=home

PAVADINIMAS: [Obelis ir žmogus]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Pasaka AT 555. Rankraštinė versija.

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Žmogus į mišką nuėjęs kirsti obelaitę. Ta ėmus prašyti, kad jos nebekirstų. Žmogus sakąs, kad
– Aš duonos neturiu.
Obelaitė sakanti:
– Nekirsk manęs – tau bus duonos.
Šis parėjęs namon – duonos radęs užtekšenai. Ale jam negana! Su pačia susitaręs, vėl kirst tos obelaitės nuėjęs. Obelaitė vėl prašantis:
– Juk duonos tu turi – ko tau daugiaus reik?
Šis sakąs:
– Kad ir duonos turiu, bet ponu noriu būti.
Obelaitė:
– Eik namon, būk ponu.
Šis parėjęs. Paponavęs, paponavęs – su pačia susitaręs, vėl eisią obelaitės kirst. Ši ir vėl prašanti ir klausianti:
– Ko tau dabar reik?
Žmogus:
– Karaliumi noriu būti!
Obelaitė:
– Eik namon ir būk karalium.
Parėjęs namon. Pabuvęs karaliumi – ir vėl jam nebegerai, atbodęs. Susitaręs su pačia:
– Geriaus būsią dievais palikti.
Nuvažiavę pas tą obelaitę karietose su daugybe ponų, jų tarnų. Karalius su karaliene ir karalučiais einąs kirsti tos obelaitės. Obelaitė klausia:
– Ko dabar vėl dar nori?
Šis:
– Noriu, kad aš su savo pačia ir vaikais būčiau dievais.
Obelaitė pasakius:
– Tai geriaus būkit šunimis.
Tuojaus karalius, karalienė, karalučiai visi pavirtę į šunis! Tie visi ponai ir jų tarnai ėmę juos guiniotis ir gaudyt, susigaudę – malonėtis.
Tai užtai ir dabar ponai šunis myli.

(Nuo Gaudento Grigučio – Sl.)

PATEIKĖJAS: Gaudentas Grigutis

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trumpaičių, k., Šiaulių aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 32-33, Nr. 16
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 191

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Skelbiamo teksto pabaigoje pridurtas etiologinės sakmės motyvas apie šunų kilmę.

Spausdinti

Atgal