ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1842&FId=3678&back=home

PAVADINIMAS: [Kodėl žmogui teko šuns dalia?]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Etiologinė sakmė apie javų varpos didumą. Rankraštinė versija.

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitą kartą, kaip dar augdavus[ios] ant viso šiaudo varpos su grūdais, ėmę žmonės rūgot, kad daug Dievo dovanos einą ant niekų: šmots palikdavo ant ražienų, šmots pjaunant nusibarstydavo. Ponas Dievas, nekęsdamas žmonių murmėjimo, atėjęs ant dirvos ir ėmęs nuo apačios į aukštą nuo šiaudų varpą braukti, klausdams žmogaus:
– Ar tiek?
Žmogus:
– Ne.
Ponas Dievas, vėl pabraukęs į aukštą, klausęs:
– Ar tiek?
Žmogus:
– Ne.
Vėl pabraukęs klausęs:
– Ar tiek?
Žmogus:
– Da ne.
Ponas Dievs supykęs būtų čystai visą nubraukęs, tiktai šuniuks ten buvęs – tas kapt ir apžiojęs varpos galą – tai tiek varpos ir teliko, kiek šuva apžiojo. Užtai dabar visi teip ir sako, kad žmogus gyven šunies dalia.

(Nuo Juro Piranto – Sl.)

PATEIKĖJAS: Jurgis Pirantas

FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Lepšiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Lepšių, k., Šiaulių aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 34, Nr. 19
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 196

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal