ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=1859&FId=3709&back=home

PAVADINIMAS: [Kaip žydas išmoko žmones gydyti]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk vienas žydas girdėjo, kaip kunigas bažnyčioj sakė:
– Duokit pavargėliams, o Dievas atiduos šimteriokiai.
Tas žydas sako: „Duosiu ir aš, tai man Dievas atiduos“, – katras atėjo pas jį ką pirkti, tai jis viską dykai davė. Išdalino viską, kad jau nė jis netur ką pavalgyt, nė pati, nė vaikai. Eina jis, kad kur gautų darbo, – sutiko tokį senuką. Šis klausia:
– Kur eini?
– Einu, – sako, – rasi kur gausiu darbo.
Senuks:
– Tai gerai, eikš pas mane per gizelį.
O tas senuks nieko daugiau neturėjo, kaip tik spatelį ir vario kirvuką.
– Gerai, – sako žydas, – galiu.
Tas senuks sako:
– Eiva čion už marių. Tenai serga karaliaus duktė, o nieks negal išgydyt. Tai eisiva mudu vaistytojaudami.
Nuėjo jiedu per marias tenai, pasisakė, kad gali išgydyt, – tuojaus buvo prileisti prie karaliaus.
Pas karalių jiedu kaip nuėjo, tuojaus liepė visiems išeit iš to pakajaus, kur buvo sergančioji, tik paliepė tenai pastatyt statinaitę. Visi išėjo, – tas senuks tai buvo Dievas. Sukapojo jisai kirvuku tą karaliaus dukterį, sudėjo į statinę, peržegnojo, sako:
– Vardan Dievo kelkis!
Tuojaus ta pana kėlė sveika. O kaip ji buvo graži, tai paskui – dar gražesnė! Pašaukė:
– Eikit šen, jau jūs duktė sveika!
Tas karalius už tai norėjo duot daugybę jam aukso, o tas senuks sako:
– Nieko nereik.
Ale žydas jau susiraukęs, kad senis n’ima nieko, – sako:
– Senuk, ana stovi trys sūriai – tegul duoda.
O jau tas alkanas buvo, norėjo ėst. Paėmė tuos tris sūrius – eina jiedu. Atėjo prie marių – sako senuks žydui:
– Pasižiūrėk, ar viską turi.
O jau žydas buvo vieną sūrį suėdęs. Dievas gana gerai žinojo, kad jau jis suėdė vieną, – vėl klausia:
– Ar viską turi?
Sako:
– Viską.
Ir parodė jam tą kirvuką, spatelį ir du sūriu. Senuks klausia:
– Ogi kur trečias?
Žydas verčia akis, kad tik du buvę. Sako [senelis]:
– Trys.
Žydas:
– Du!
Eina dabar per marias. Žydas skęsta į vandenį. Sako senuks:
– Jau prigersi. Ar tu sūrį suėdei?
Ginčijasi, kad tik du buvę. Perėjo per marias. Paėmęs tas senuks spatelį iškasė tris duobutes, peržegnojo – pilnos tos duobutės pasidarė raudonųjų! Klausia žydas:
– Kam šitie pinigai bus?
Senuks sako:
– Viena [duobutė] man, kita – tau, trečia – tam, katras sūrį suvalgė.
Žydas sako:
– Aš sūrį suvalgiau.
– N’o kad pirmai būtum marioj prigėręs, o sakeisi, kad ne tu, o dabar sakai: „Aš“.
– Nu, suvalgiau!
– Na, tai kad tu, tai te tau šituos visus pinigus, ale žiūrėk, kad tu ir tavo pati būtumėt katalikais.
Kada jis tuos pinigus parnešė namon, tuojaus perėjo į katalikus su gimine savo. Ale paskui ką jis vėl užsimanė? Pasidarė jis tokį kirvuką, spatelį – eina jau jis viens daktaraut. Išgirdo, kad vieno karaliaus sūnus serga, – eina jis pas jį! Nuėjęs sako:
– Aš jį galiu išgydyt!
Tuojaus liepė visiems išeit iš to pakajaus, kur tas sergantis gulėjo, tik liepė atnešti statinę. Ėmęs tuojaus tą karaliūną sukapojo į šmotus, sudėjo į statinę, paskui eidams:
– Kelk, ponaiti šioks, kelk, ponaiti toks!
Ale jau nieks nejuda! Tie jau, nesulaukdami, kad šauktų, įėjo į vidų – žiūri, kad jau karaliūnas į šmotus sukapotas! Tuojaus jį suėmė ir veda ant kartuvių... Ale priešais ateina tas senuks. Klausia:
– Kas čion yr?
Sako:
– Štai koks valkijozas sukapojo karaliaus sūnų, norėdamas gydyt, tai karsim.
– Palaukite, – sako, – nekarkit. Eisiv mudu abudu dar pas jį pažiūrėt.
Užsidarė du vienu. Sako senuks:
– Kapok iš naujo. Te mano kirvuką.
Tas, paėmęs tą kirvuką, iš naujo sukapojo. Dabar sako senukas:
– Sakyk: „Vardan Dievo, kelkis!“
Tuojaus karaliūnas kėlėsi, vaikščiojo ir buvo sveikas. Pašaukė dvariškius, sako:
– Jau karaliūnas sveikas.
Kokios ten buvo linksmybės, koki ten baliai!
O senukas jam atidavė savo kirvuką ir spatelį:
– Dabar, – sako, – gali eit ir daktarauk po žmones. Aš pas tave atėjau, kad tu su savo gimine išėjai į katalikus.
O jis jau pas karalius nėjo, tik pas žmones daktaravo ir buvo dideliai bagotas.

(A. Berteška. Ožk.)

PATEIKĖJAS: Adomas Berteška

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 48-51, Nr. 34
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal